Natula

Kaštonas gydo venas ir kosulį

Kaštonas

Kaštoną, kaip savotišką teigiamų emocijų šaltinį, galėtų prisiminti gydantieji ne žmogaus kūną, o dvasią. Beje, ne tik pavasarį jis puikiai nuteikia. Rudenį po kojomis atsiveriantis dygliuotas žalias kamuoliukas ir spindintis kaštono vaisius pradžiugina žmones kaip vaiką naujas žaislas.

Kaštoną, kaip savotišką teigiamų emocijų šaltinį, galėtų prisiminti gydantieji ne žmogaus kūną, o dvasią. Beje, ne tik pavasarį jis puikiai nuteikia. Rudenį po kojomis atsiveriantis dygliuotas žalias kamuoliukas ir spindintis kaštono vaisius pradžiugina žmones kaip vaiką naujas žaislas.Medus – kosuliui malšinti

Žinynai, kalendoriai neaplenkia dabitos kaštono, randa jame gydomųjų, švarinamųjų, maistingųjų galių. Ir ne taip jau mažai.

Puikus esąs kaštonų žiedų medus, tinka organizmui stiprinti, kosulį malšinti.

Labai senoje knygelėje nurodoma, kad reikia į miltelius sugrūsti nuluptus kaštonų vaisius, užpilti baltuoju vynu, suplakti, palaikyti kiek laiko ir gerti po šaukštą kelis kartus per dieną nuo drugio, kosulio ir džiovos.

Tinka nuo hemorojaus

Žolelių žinovai gydymo reikalams naudoja jaunų kaštonų šakelių žievę, žiedus, lapus ir, žinoma, vaisius. Pasak žolininkų, kaštonai labiausiai gydo venų išsiplėtimą, hemorojų. Tinka ir odos ligoms, sunkiai gyjančioms žaizdoms, ūmiam bronchitui gydyti. Kaštono preparatai mažina kraujo krešėjimą, didina venų pralaidumą, stiprina kraujagyslių sieneles.

Žieves reikia skusti anksti pavasarį, žiedus skinti, kol dar ne visi išsiskleidę, lapai skabomi birželį, o vaisiai renkami, kai patys nukrenta.

Iš lapų – arbata

Vieną valgomą šaukštą sudžiovintų ir susmulkintų kaštonų lapų arba vieną arbatinį šaukštelį džiovintos ir sumaltos žievės miltelių užpilti puse litro vandens, užvirinti ir ant silpnos ugnies virinti 15 minučių. Ataušinti, nusunkti ir gerti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį. Padeda sergantiems reumatu, podagra, bronchitu, tuberkulioze, pablogėjus virškinimui.

Tinka gerti ir įtrinti

Vertingi yra spiritiniai kaštonų antpilai. 50 g džiovintų žiedų užpilti puse litro kuo stipresnės degtinės ar spiritu, laikyti ne mažiau kaip dvi savaites, nusunkti ir gerti po 30 – 40 lašų 4 kartus per dieną – nuo kojų venų išsiplėtimo, hemorojaus, vidurių užkietėjimo. Nuo tų pačių negalavimų padeda šviežios kaštonų žiedų sultys, geriamos po 20 – 25 lašus 4 kartus per dieną. Spiritinis antpilas tinka skaudamiems sąnariams įtrinti.

Liaudies medicinos praktikai teigia, kad sąnarių skausmus malšina susmulkintų kaštonų vaisiai, užpilti paprasčiausiu actu.

Mažina kraujo krešėjimą

Svarbu tinkamai išdžiovinti kaštonų lapus, žieves, žiedus. Gerai vėdinamoje vietoje paskleisti plonai ir dažnai vartyti. Neluptus kaštonų vaisius galima džiovinti ir saulėje.

Jei turite pernykščių sudžiūvusių kaštonų vaisių, lupkite, smulkinkite, užpilkite – tiks.

Kadangi kaštonų preparatai mažina kraujo krešėjimą, būtina pasitarti su gydytoju. Beje, gydytojo konsultacija visada reikalinga imantis bet kokio ilgesnio gydymosi žolelėmis.

Švarai ir duonai

Skandinavijos šalys, kur kaštonai taip pat yra gana naujas augalas, iš kaštono vaisių išmoko daryti puikią skalbimo priemonę, o kas liko… sunaudoti maistui. Sumaltus kaštonų vaisius užpila šiltu vandeniu su trupučiu sodos, laiko parą, kartkartėmis permaišydami, paskui nusunkia ir gauna pačią ekologiškiausią skalbimo priemonę vilnai ir šilkui skalbti.

Likusią kaštonų masę daug kartų perplaudavo vis nauju vandeniu ir senovėje dėdavo į kepamą duoną.

Brangios kosmetikos pramonėje kaštonai iki šiol naudojami. Naudoja ir farmacijos pramonė.

TAIP PAT SKAITYKITE