Apie česnaką kuriamos legendos. Jam priskiriamos antgamtinės savybės: manyta, kad jis apsaugo nuo vampyrų, o jaunavedžiai, vestuvių išvakarėse išgėrę česnako su pienu, yra pasirengę išgyventi bendro gyvenimo vargus ir džiaugsmus.
Be to, kad česnakas turi baktericidinių dalelių ir pasitelkiamas kaip dezinfekuojamoji priemonė, jis nuo seno vartojamas skrandžio uždegimo profilaktikai apsinuodijus. Turtingas vitaminų A, B, C, PP, mineralinių medžiagų, mikroelementų ir organinių rūgščių, česnakas vartojamas sergant stenokardija, skleroze, rachitu ir dizenterija, teigiamai veikia kraujotaką, mažina kraujospūdį. Jis gerina širdies raumens ir galvos smegenų darbą, padeda išskirti tulžį, mažina cukraus kiekį kraujyje. Be to, manoma, kad česnakas padeda gydant vėžines ligas, šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas: šviną, gyvsidabrį, kadmį.
Liaudies medicinoje česnakas dažniausiai su citrina vartojamas nuo gripo, virusinių ligų.
Česnako vonelės padeda atsipalaiduoti. Kiekviena šeimininkė ras savo virtuvėje galvutę česnako ir porą bulvių. Nuluptą ir susmulkintą česnaką užpilti spiritu santykiu 5 ir 1 ir palikti 3 dienas. Bulvių lupenas išvirti, nuovirą supilti į gilesnį indą ir ataušinti. Į jį įlašinti keletą lašų antpilo ir išmaišyti. Tokioje vonelėje rankos atsipalaiduos per 10-15 minučių. Jas nušluostyti medvilniniu rankšluosčiu ir patepti kremu.
Peršalus galima išmėginti česnako įtrynimus. Tam reikės trupučio žąsų taukų, 1 šaukštelio sausų garstyčių miltelių ir 3-4 tarkuotų smulkia trintuve česnako skiltelių.
Viską sumaišyti ir įlašinti keletą lašų mėtų nuoviro. Mišiniu įtrinti kaklą ir krūtinę, aprišti vilnoniu šaliku ar pūkine skarele.
Kai sergama, svarbu laikyti kojas šiltai. Patariama smulkiai sutarkuoti dvi skilteles česnako, sumaišyti su dviem šaukšteliais garstyčių miltelių ir trupučiu vandens. Šia mase ištepti pėdas ir būtinai užsimauti vilnones kojines. Tą procedūrą atlikti nakčiai, o rytą nuplauti kojas.
