Nors šildymo sezonas jau prasidėjo, pavieniai namai gyventojų pageidavimu vis dar nešildomi.
Bent kelioms dienoms nukelti šildymo įjungimo pradžią, žinia, ypač aktualu pensininkams. Skaičiuodami kiekvieną litą, jie priversti rinktis šaltį, sustingusius kaulus, kosulį ir slogą. Tuo metu vaikų turinčioms šeimoms kelios nuo šildymo nugnybtos dienos nekompensuoja rūpesčių dėl vaikų sveikatos bei pinigų vaistams. Medikų teigimu, buvimas pernelyg šaltose patalpose iš tiesų silpnina imunitetą.
Po savigydos namuose – bronchitai ir anginos
Kaip DELFI pasakojo Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovas Viktoras Grigalauskas, netrūko susirgimų peršalimo ligomis ir tuomet, kai lauke dar džiugino bobų vasara. Tuomet dažniau sirgo vaikai, o dabar serga ir suaugusieji.
„Ir serga jie pakankamai stipriai. Mat neretai žmonės gana ilgai gydosi patys, nes šiandien gydytojo funkciją mūsų visuomenėje atlieka vaistininkas, kuris vietoj gydytojo patarinėja, kokius vaistus pirkti, todėl pas gydytoją ateinama jau su komplikacijomis – bronchitais, anginomis”, – aiškino poliklinikos vadovas.
Anot pašnekovo, pastaraisiais metais apskritai susilpnėjęs žmonių imunitetas. „Priežasčių galima ieškoti visokių, bet anksčiau žmonės tikrai tiek daug nesirgdavo. Dabar kai tik kas – iškart peršąla. Juk matau, kas darosi koridoriuose – žmonės čiaudi, kosėja. Taigi pagyvėjimas poliklinikoje tikrai yra. Šaltis labai veikia mūsų organizmą. Suprantu senus žmones, kurie saugo kiekvieną kapeikėlę, juolab kad ir pensija jiems apipjaustyta. Tačiau galvojant apie sveikatą, visgi namuose turi būti šilta. Antraip galima peršalti neišeinant iš namų”, – teigė V. Grigalauskas.
Anot Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pavaduotojos Janinos Didžiulienės, suaugę žmonės iš tiesų dažnai gydosi patys, todėl nėra didelio pagausėjimo nei iškvietimų į namus, nei skambučių į registratūrą. Tačiau medikė sutiko, kad atėję į polikliniką dėl kitų negalavimų jie turi ir peršalimo simptomų.
Kauno Centro poliklinikos vyresniosios vaikų ligų gydytojos Astos Ruibienės teigimu, vaikų sergamumas padidėjo jau rudens pradžioje ir tęsis mažiausiai iki vasario.
„Šaltas oras, drėgmė neigiamai veikia organizmą. Be to, vaikai rudenį išeina į kolektyvus, todėl padažnėja virusinių ligų, kurias lydi viduriavimas. Jau prasidėjo ir vėjaraupiai. Šiuo metu be planinių pacientų kasdien pas gydytoją dar 20-30 proc. apsilanko papildomai. Pavyzdžiui, išankstiniam priėmimui pas gydytoją skiriama 16 talonų, o papildomai tą pačią dieną užsirašo dar 4-6. Dauguma jų – susirgę ūmiai”, – teigė gydytoja.
Kai namuose šalta, naudingiau vaikščioti gryname ore
Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Okulič-Kazarinienė patarė, kad jeigu namuose šalta, nereikėtų juose sėdėti visą dieną.
„Didžiausias peršalimo ligų paūmėjimas buvo rugsėjo mėnesį, kai po vasaros atšalo orai. Dabar labai didelio antplūdžio nėra, tačiau pacientai iš tiesų skundžiasi šaltomis patalpomis. Pavyzdžiui, moterys, jei darbe šalta, ateina su šlapimo pūslės uždegimais, ypač mokytojos, kurioms teka daug laiko praleisti ant šaltos kėdės.
Kai žmogus ilgai sėdi šaltoje patalpoje, jo kūnas sustingsta, pasidaro šalta, o to užtenka, kad susilpnėtų imunitetas ir prikibtų liga. Tokiu atveju jau geriau eiti pasivaikščioti. Žinoma, pasivaikščiojimui geriausiai tiktų parkas, kad kvėpuotume grynu oru, o ne mašinų išmetamosiomis dujomis. Tai deguonies terapija – prasivėdina plaučiai, o išsijudinęs kūnas sušyla. Be to, vaikščiodami mes grūdinamės, apsiprantame su šaltu oru, todėl vėliau, kai sušąlame, tuoj pat nesusergame. Po tokio pasivaikščiojimo ir namuose bus natūraliai šilčiau”, – patarė medikė.
Dar vienas puikus grūdinimosi būdas – šaltas dušas. Pašnekovė supranta, kad retas kuris ryšis jį praktikuoti kasdien, todėl pataria bent kartą per savaitę nueiti į pirtį, o po jos apsipilti šaltu vandeniu. Po tokio apsipylimo virusai gauna informacijos, kad jiems veistis čia terpė nepalanki.
„Specialiai dėl peršalimo ligų seni žmonės retai ateina, paprastai į polikliniką jie vaikšto dėl savo lėtinių negalavimų. Beje, per gripo epidemijas seni žmonės serga mažiau – gal todėl, kad rečiau išeina iš namų. Mes siūlome jiems pasiskiepyti – jau gavome vakciną nuo gripo, kuria tam tikras rizikos grupes skiepijame nemokamai, tačiau ji nepopuliari. Žmonės nenori skiepytis net nemokamai, nes turi savo nuomonę apie skiepus. Labai dažnai žmonės sako – esą jų pažįstamas pasiskiepijo ir susirgo. Gal tai atsitiktinė liga, o gal jis ir buvo vienas iš tūkstančio, kuris tikrai susirgo gripu, bet paprastai po skiepo parą būna tik labai lengvi gripo simptomai – gali būti užgulta nosis, paperštėti gerklę”, – pasakojo I. Okulič-Kazarinienė.
Anot medikės, šildymas turi ir antrąją medalio pusę. Sveikatai pavojingos ne tik šaltos patalpos, bet ir per aukšta temperatūra. Mat kai patalpos peršildomos, išdžiūsta nosies, akių gleivinės, dėl to sumažėja barjerų virusams patekti. Optimali temperatūra patalpoje – apie 20 laipsnių su nedideliais svyravimais, kurie priklauso nuo individualių žmonių savybių.
