Lietuvos bendrosios praktikos gydytojo” šių metų sausio mėnesio numeryje išspausdintas straipsnis apie nutukimą ir odos ligas.
Mokslinėje publikacijoje teigiama, kad nutukimas yra opi daugelio vakarų pasaulio šalių problema. Jis keičia odos funkciją, trikdo kraujotaką, prakaito, riebalų liaukų veiklą. Dėl šių priežasčių atsiranda strijos, dermatitas, trofinės opos ir kiti odos sutrikimai. Antsvoris didina grybelinių ir bakterinių odos ligų riziką, dažnai atsiranda testosterono perteklius, kuris skatina odos riebalų liaukų aktyvumą ir sunkios aknės atsiradimą, sunkėja žvynelinės eiga. Straipsnyje teigiama, kad antsvorio kontrolė turi teigiamą poveikį odos ligų eigai.
Kūno masės indeksas (KMI) yra vienas iš tikslesnių būdų nutukimo laipsniui nustatyti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, KMI (kg/m2) nuo 25 iki 29,99 priskiriamas antsvoriui, nuo 30 – nutukimui, kuris yra apibrėžiamas kaip liga. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Odos ir venerinių ligų klinikos vadovės profesorės Skaidros Valiukevičienės, ji su kolegomis praktikoje pastebėjo, kad kai kurių ligų eiga sunkesnė dėl antsvorio. „Kilo mintis turimas teorines ir praktines žinias susisteminti”, – sakė su kolegėmis mokslinį straipsnį parengusi moteris.
Nutukimas yra siejamas su juodosios akantozės, piliarinės keratozės, hirsutizmo, strijų ir kitomis odos ligomis. Juodoji akantozė yra dažniausias odos pažeidimas nutukusiems asmenims. Ji pasireiškia neaiškių ribų odos patamsėjimu stambiose raukšlėse. Išbėrimas atsiranda pažastyse, kirkšnyse, rečiau – kaklo užpakalinėje dalyje, alkūnių, krumplių arba veido srityje. Juodoji akantozė moterims gali atsirasti išorinių lyties organų srityje. Šią ligą sukelia epidermio dygliuotojo sluoksnio sustorėjimas (akantozė).
Daugelis (74 proc.) nutukusių asmenų turi juodąją akantozę ir kartu padidėjusį insulino kiekį plazmoje. Nutukusiems vaikams, turintiems juodąją akantozę, aptinkamas jautrumas insulinui. Tokią ligą patartina gydyti mažo kaloringumo dieta. Kūno svorio mažinimas padeda koreguoti insulino kiekį ir odos būklę.
Dar vienas sutrikimas, kuris atsiranda nutukus – odos iššutimas. Nutukusiems pacientams būna gilesnės odos raukšlės, padidėjęs prakaitavimas. Dėl šių priežasčių raukšlėse padidėja odos trintis, drėgmė ir odos pH. Iššutimų atsiranda po krūtimis, kirkšnyse, pažastyse ir pilvo apatinėje dalyje. Oda parausta, pasidengia pleiskanomis. Šarminė odos pH yra palanki pienligę sukeliančių grybelių ir įvairių bakterijų dauginimuisi. Odos iššutimai gydomi vietinio poveikio lengvo ir vidutinio stiprumo kortikosteroidais (antinksčių žievės išskiriami steroidiniai hormonai, kurie mažina alergines reakcijas, palaiko organizmo vidinės terpės pastovumą). Dar ši liga gali būti gydoma vietinio poveikio vaistais, kurie gerina imunitetą, cinko kremu arba pudra.
Nutukusiems žmonėms labai dažnai pasireiškia padų hiperkeratozė – tai pasagos formos odos sustorėjimas užpakalinėje pado dalyje. Nutukusiems asmenims jis atsiranda vaikštant ir stovint dėl padidėjusio mechaninio spaudimo į padą. Norint atsikratyti padų hiperkeratozės, rekomenduojama mažinti kūno svorį, įsidėti apsauginius ortopedinius įklotus, naudoti vietinio poveikio salicilo ar šlapalo rūgštis (5–10 proc.), šveičiamąsias odos priemones (pilingą).
Aknė yra lėtinė odos liga, kurią sukelia plauko folikulo ir riebalų liaukos anatominė sąsaja. Riebalų liaukų daugiausia yra veide, krūtinės ir nugaros viršutinėje dalyje. Čia atsiranda aknei būdingų išbėrimų – komedonai, papulės, mazgeliai, pustulės, sunkiais atvejais – cistos, mazgai ir randai. Spuogų atsiradimas paauglystėje yra siejamas su padidėjusiu organizmo jautrumu androgenams (vyriškiems hormonams), nes jų kiekis kraujyje dažniausiai būna normalus. Nutukusiems žmonėms kartu dažnai atsiranda hiperandrogenizmas, kuris skatina odos riebalų liaukų aktyvumą ir sunkios aknės pasireiškimą. Vaikai, turintys didesnį nei vidutinį KMI, dažniau serga sunkesne akne. Dieta, turinti daug pieno produktų ir riebalų, didina aknės riziką ir sunkina jos eigą. Daug angliavandenių turinti dieta taip pat pasunkina šią ligą, tad reikėtų sumažinti angliavandenių kiekį, tai pagerina odos būklę.
Žvynelinė pripažinta sistemine liga, nes ligos raida turi bendrų sąsajų su nutukimu, II tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, hiperlipidemija ir išemine širdies liga. Nutukusiems pacientams pasireiškia didesnis ligos išplitimas, jie pasiekia blogesnių sisteminio gydymo biologiniais vaistais rezultatų. Nustatyta, kad sergantieji žvyneline vartoja maisto produktus, kurie turi didesnį sočiųjų riebalų kiekį. Mažo kaloringumo mityba žmonėms, sergantiems žvyneline, pagerina odos būklę ir atsaką į gydymą.
Anot profesorės Skaidros Valiukevičienės, kiekvienam žmogui derėtų susirūpinti, kodėl jis turi antsvorį. „Reikėtų pradėti skaičiuoti kalorijas, o jei antsvoris paveldėtas, galima pagalbos kreiptis į endokrinologus”, – teigė Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė.
