Krūtys – net tik vienas iš lytis skiriančių organų, bet tarsi privalomas moters atributas, „puošmena”. Tačiau bėgant metams krūtys keičiasi, nepriklausomai nuo jų (ne)priežiūros ir pačios moters valios ar pastangų. Be to, įvairaus amžiaus moteris gali varginti krūtų skausmas, išskyros iš spenelių, išgąsdinti sukietėjimai, netikėti darinukai. Ką apie save turi žinoti kiekviena moteris?
Konsultuoja specialistas: Gražina Bogdanskienė,
Gyd. ginekologė, Vaisingumo centro vadovė
Krūtis keičia amžius
Vos gimusios mergaitės jau turi krūtų liaukų užuomazgas. Nuo šio momento krūtys drauge su jų savininke išgyvens įvairius, vaizdžiai tariant, sužydėjimo ir vytimo periodus.
Krūtys pradeda augti maždaug dešimtmetėms. Šis periodas vadinamas vystymosi arba ankstyvu reprodukciniu periodu.
Moteriai subrendus krūtų vystymosi periodas vadinamas reprodukciniu. Jo metu pieno liaukose vyksta reguliarūs pokyčiai, susiję su menstruaciniu ciklu, nėštumu ar žindymu.
Maždaug nuo 30 metų amžiaus krūtyse prasideda involiuciniai procesai. Tuo metu krūtyse ima formuotis fibrozės židinių, mikrocistų, padidėja dalis krūtų liaukų elementų, o liaukinį audinį pakeičia riebalinis, krūtys atrofuojasi. Tai susiję su natūraliais lytinių hormonų pokyčiais moters organizme.
Netikėtas guzelis
Krūtims natūraliai kintant, moterys dažniau aptinka iki tol neapčiuoptų darinių ir… išsigąsta. Tačiau, laimė, daugumos pas onkologus apsilankančių moterų (net iki 90 proc.) šie dariniai yra gerybiniai.
Kita vertus, guzelis krūtyje gali būti pirmas ar vienas pirmųjų vėžio pranašų. Tad, nors ir ne kiekvienas krūtyje esantis gumbelis yra vėžys, užčiuopus naują darinuką išsitirti pas specialistus verta: tai padės nepražiopsoti vėžio ankstyvoje stadijoje, kai gydymas dar veiksmingas, o dauguma atvejų prognozė – gera.
Gerybinės krūtų ligos
Krūtys irgi gali sunegaluoti. Tai žino kiekviena moteris, kuriai krūtys apie savo negalavimus dažniausiai praneša maudimu, tempimu, skausmu ar išskyromis. Dažniausiai moteris vargina skausmas, įvairaus dydžio sukietėjimai krūtyse ar uždegimas. Fibroadenomų, filoidinių sictosarkomų ar fibrocistinė liga gali būti nustatoma net paauglėms.
Sukietėjimai – dėl hormoninių procesų
Fibroadenomos – tai krūtyse apčiuopiami neskausmingi, elastingi lygaus paviršiaus sukietėjimai, kaip manoma, atsirandantys dėl hormoninių procesų. Laimė, net 9 iš 10 sukietėjimų krūtyse yra gerybiniai. Kartais (vienai iš dešimties moterų) šie sukietėjimai atsiranda abejose krūtyse. Labai dažnai fibroadenomos kaip netikėtai atsiranda, taip ir sumažėja ar visai išnyksta. Bet nėštumo metu gali labai padidėti ir ne juokais išgąsdinti moterį. Diagnozę medikai nustato apčiuopę krūtį, ultragarsu ar mamografu. Nors fibroadenomų supiktybėjimo tikimybė nedidelė, medikai kartais pasiūlo jas pašalinti operuojant. Ypač, jei moteris vyresnė nei 40 metų amžiaus ar tarp artimų giminaičių būta krūties vėžio atvejų.
Cistos mėgsta vyresnes
Cistų krūtyse gali pasitaikyti esant įvairaus amžiaus, bet dažniau jų atsiranda perimenopauzės, kitaip tariant, klimakso periodu, kai vyksta krūties involiucija (organo mažėjimas, vystymasis „atvirkščia” kryptimi nei iki tol). Cistos – tai skysčio prisipildžiusios ertmės, jų gali būti daug ir abejose krūtyse. Vienos cistos tokios mažos, kad sunku apčiuopti, kitos užauga iki kelių centimetrų skersmens. Prieš menstruacijas cistas gali paskaudėti. Cistos suvėžėja itin retai. Dažniausiai gydomos punktuojant krūtį ir ištraukiant iš cistos skystį. Jei cistos turinys skaidrus, nekraujingas, papildomų tyrimų atlikti nebūtina. Jei po punkcijos cista nesumažėja, medikai gali skirti papildomų tyrimų, kad įsitikintų, ar nėra piktybinio darinio.
Pakitimai per mėnesines
Fibrocistinai pakitimai – įvairaus dydžio ar neskausmingi sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu.
Manoma, kad fibrocistinių pakitimų priežastys susijusios su hormonų kiekio ir sudėties svyravimais. Diagnozė nustatoma atlikus echoskopiją, mamogramą, citologinį tyrimą. Vėžio rizika taip pat nedidelė.
Kas dar susidaro krūtyse
Lipomos. Krūtyse gali susidaryti riebalinio audinio sankaupų, padengtų kapsule – lipomų. Šie dariniai turi lygų paviršių, neretai būna skausmingi, todėl moteris labai išgąsdina. Tačiau ištyrus mamografu ar echoskopu nesunkiai diagnozuojami, ir gydytojas pacientę gali nuraminti, kad mirtinas pavojus jai tikrai negresia. Lipomos gali būti šalinamos operuojant, tačiau tai nėra būtina. Operuojama kosmetiniu tikslu.
Papilomos. Jų taip pat gali būti krūtyse – iki centimetro ilgio išaugėlių, dažniausiai apie save pranešančių kraujingomis išskyromis iš spenelių. Kadangi sunku nustatyti, kuri papiloma yra gerybinė, o kuri gali supiktybėti, jos šalinamos chirurgiškai.
Jei pasirodė išskyrų…
Kartais moterys labai išsigąsta, iš vieno ar abiejų spenelių pasirodžius išskyroms. Išskyros gali būti skaidrios, balkšvos, net žalsvos, kraujingos. Moterys jų gali pastebėti paspaudusios spenelį ar kaip ant liemenėlės ar apatinių drabužių atsiradusias dėmes.
! Galime nuraminti: išskyros iš spenelių tik kas dvidešimtai graso rimta liga.
Kitais atvejais išskyrų priežastys – gana nekaltos. Susirūpinti reikėtų, jei išskyrų pasirodė iš vieno spenelio, išskyros kraujingos. Didesnė vėžio rizika, jei šie požymiai nustatomi moterims po menopauzės.
Išskyrų priežastimi gali būti ir latakuose įsikūrusios papilomos, ir latakų ektazija (mastitas), ir vėžys, ir mastopatija vadinami su hormonų ciklo svyravimu susiję pokyčiai. Pastebėjus išskyrų, reikia kreiptis į gydytoją, kad šis nustatytų priežastis ir, jei reikia, skirtų gydymą.
Kai skauda krūtis
Krūtų skausmas dar vadinamas mastalgija ar mastodinija. Tai viena dažniausių priežasčių, „atvejanti” moteris pas gydytoją specialistą ar net pas onkologus. Mat, pajutusios krūtų skausmą moterys jį palaiko rimtos ligos simptomu. Krūtų skausmą yra jautusios ar jaučia kas antra moteris, o kitų šaltinių duomenimis, du trečdaliai silpnosios lyties atstovių bent kartą tai yra patyrusios.
* Jei krūtų skausmas susijęs su menstruaciniu ciklu, jis yra ciklinis. Taip pat pasitaiko neciklinio (su menstruacijų ciklu nesusijęs) skausmo. Ciklinis krūtų skausmas pajuntamas likus savaitei iki mėnesinių, bet ne visada signalizuoja apie premenstruacinį sindromą.
* Neciklinis skausmas nesusijęs su mėnesinių ciklu, jis dažniau vargina vyresnio amžiaus moteris, skauda dažniausiai vieną krūtį, skausmas gali būti susijęs su fibroadenomų, lipomų, cistų ir kitų darinių – net vėžio – atsiradimu.
Mastalgija ar mastodinija gali praeiti savaime. Kad jaustumėtės ramios, jog jums – ne vėžys, praverstų išsitirti pas specialistus. Mastalgiją galima gydyti ir kai kuriais augaliniais preparatais, tarkime, tais, kurių sudėtyje yra nakvišų.
! Kai kurie augaliniai, natūralios kilmės preparatai gana patikimai gydo nuo mastalgijos ir net mažina gerybinius krūtų sukietėjimus.
