Kai šviesioji paros dalis tetrunka vos kelias valandas, mūsų biologinis laikrodis reaguoja atitinkamai – mieguistumas ima viršų prieš darbingą susikaupimą. Gruodį užgriūvanti reikalų lavina iš mūsų reikalauja nuolatinio ir sklandaus lėkimo, o organizmas sako „ne“. Surasti energijos trūkumo problemos sprendimą, kuris būtų ir efektyvus, ir priimtinas – sudėtinga.
Užakęs natūralios energijos šaltinis
Sveikatos ekspertai vieningai sutaria: tam, kad žmogus būtų energingas ir produktyvus, jam būtinas sveikas, reguliarus miegas ir subalansuota mityba, užtikrinanti visus organizmo maistinių medžiagų, vitaminų bei mikroelementų poreikius.
Tačiau tokioms ekspertų rekomendacijoms koją kiša milžiniško tempo reikalaujantis gyvenimo būdas, sutrikdantis darbo ir laisvalaikio balansą. Dažnas žmogus pats to nepastebėdamas įsisuka į užburtą nuovargio ratą. Prabunda jau pavargęs. Produktyviai dirbti negali, todėl tenka dirbti ilgai ir valgyti skubant. Savo laiko duoklės pareikalauja ir telefono maigymas – vidutiniškai po 3 valandas ir 47 minutes kiekvieną parą. O tuomet – vėl tas pats: miegoti einama per vėlai, laiko miegui pritrūksta, todėl kita diena prasideda nuo nuovargio.
Išsigelbėjimo iš tokios situacijos dažnai ieškoma kavos puodelyje, bet ir jo pagalba klastinga.
Energijos paskola
Nors per daugelį metų mūsų galvose suformuotas įspūdis, kad kava ir energijos pliūpsnis yra tarsi tapatūs dalykai, mokslininkai sako, kad yra bemaž priešingai. Trumpalaikį energijos pliūpsnį iš tiesų gauname, tačiau ilgalaikiai poveikiai – ne tokie, kokių tikimės. Teisingiau būtų kavą vadinti priemone gauti energijos paskolą – gauname jos šiandien, o rytoj reikės grąžinti su palūkanomis.
„Kofeino turinčių produktų vartojimas gali sutrikdyti natūralų miego ir pabudimo ciklą. Jis gali pakeisti miego pradžios fazę ir sukelti miego pradžios nemigą. Įrodyta, kad kofeinas sutrumpina miego REM (greitų akių judesių) fazės trukmę ir gali paveikti bendrą miego kokybę. Dėl dieną suvartoto kofeino žmonės dažniau prabunda naktį. Rezultatas – mieguistumas kitos dienos metu“, – kavos ir kitų kofeino turinčių produktų poveikio trūkumus vardina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmakognozijos katedros profesorė Lina Raudonė.
Mokslininkė nurodo, kad kofeinas yra priskiriamas stimuliantų grupei. Šie junginiai sukelia euforijos jausmą, padidina budrumą ir sugebėjimą susikoncentruoti protinėms užduotims. Tačiau laikiną darbingumo ir energijos pojūčio padidėjimą seka ryškus energijos ir darbingumo sumažėjimas.
Maža to, kofeinas, kurį pagrįstai galima vadinti plačiausiai pasaulyje vadinamu narkotiku, keičia mūsų smegenų struktūrą. Mieguistumą mums sukelia adenozino – natūralaus mūsų organizme esančio junginio – prisijungimas prie smegenyse esančių adenozino receptorių. Kofeinas taip pat jungiasi prie šių receptorių ir juos blokuoja, tad jaučiamės žvalūs. Tačiau organizmas į šį blokavimą reaguoja prigamindamas daugiau adenozino receptorių ir įsukdamas užburtą ratą.
Kad gautume tokį patį energijos pliūpsnį, kofeino kaskart reikia vis daugiau. Organizmo reakcija į daugiau kofeino – dar daugiau adenozino receptorių. Taip vystosi tolerancija.
„Individualus atsakas į kofeiną gali skirtis. Kai kurie žmonės jam yra jautresni nei kiti, o tokie veiksniai kaip genetika, medžiagų apykaita ir bendra sveikata gali turėti įtakos kofeino poveikiui miegui“, – sako prof. L. Raudonė.
Sveikatos ekspertai nurodo, kad greta miego sutrikimų skatinimo kofeinas prisideda prie nerimo simptomų stiprinimo, kraujospūdžio didinimo, galvos skausmų provokavimo, pablogina mitybinių medžiagų įsisavinimą ir keičia dantų spalvą.
Vietoj stimuliantų – tonikai ir adaptogenai
Neigiamos stimuliantų savybės skatina gręžtis į švelniau veikiančias energijos suteikiančias alternatyvas. Tradicinėje medicinoje – kinų, indų – jau prieš tūkstančius metų buvo žinomi augalai ir grybai, kurie veikia kaip tonizuojančios ir adaptogeninės medžiagos. Jų efektyvumu laboratorijose įsitikino ir šiuolaikiniai mokslininkai.
„Tonizuojančios medžiagos – tai junginiai, kurie sušvelnina viso organizmo silpnumo, arba buvimo be tonuso, būklę. Adaptogenai gerina fizinę ir protinę būklę, didina ląstelių ir bendrą organizmo atsparumą žalingiems išorės veiksniams, normalizuoja centrinės nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą. Taip pat jie sukelia darbingumo padidėjimą, tačiau be vėliau užklumpančio darbingumo sumažėjimo“, – skirtingai veikiančių medžiagų klases apibūdina profesorė.
Rausvoji rodiolė, kininis citrinvytis, eleuterokokas, ašvaganda (migdomoji vitanija), rapontikas, baltoji brienė, ženšenis – adaptogeninių savybių turintys augalai, be kurių senovės kinų ir indų medicina negalėjo apsieiti. Tai pačiai tonikų ir adaptogenų klasei priskiriami ir tradicinėje rytų medicinoje įsitvirtinę grybai – kordicepsas, liūto karčiai, čaga.
„Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad adaptogenai efektyvūs žmonėms, patiriantiems didelį fizinį ir psichinį aktyvumą, pavyzdžiui, atletams. Be to, adaptogenai moduliuoja imuninės, endokrininės, nervų sistemos atsaką į streso veiksnius, padeda palaikyti homeostazę“, – sako profesorė.
Visagaliai grybai
Prof. L. Raudonės teigimu, gilias šaknis kinų tradicinėje medicinoje įleidę grybai nepasižymi stimuliantams būdingais poveikiais, tačiau gali būti priskiriami tonikams, ir, galimai, adaptogenams, kurie naudojami energijai ištvermei didinti ir nuovargiui mažinti.
„Kordicepso ekstraktas teigiamai veikia imuninę, endokrininę, kraujotakos, inkstų, kepenų, nervų sistemas. Išskirtinė jo savybė – už energijos gamybą organizme atsakingų molekulių ATP molekulių gamybos skatinimas. Tyrimais nustatyta, kad šio grybo ekstraktai gerina ir jaunų suaugusių, ir vyresnio amžiaus žmonių fizinės veiklos rezultatus, ištvermę. O tyrimais su pelėmis nustatytas šio grybo teigiamas poveikis atminčiai ir seksualinei funkcijai“, – vardina prof. L. Raudonė.
Liūto karčiais (angl. Lion‘s mane) vadinamas grybas, anot jos, gerina pažinimo funkciją. „Šių grybų biologiškai aktyvūs junginiai hericenonai gerina nervų ląstelių išgyvenamumą smegenyse, apsaugo nuo senatvinės demencijos ir smegenų kraujotakos sutrikimų. Taip pat jie pasižymi depresiją ir nerimą mažinančiu poveikiu. Nustatyta, kad šių grybų vartojimas aktyvuoja nuo neurologinių ligų apsaugančius mechanizmus, gerina atmintį ir susikaupimą“, – žiniomis dalinasi profesorė.
Liaudiškai čaga, o moksliškai – įžulniuoju skyleniu vadinamas grybas, augantis ant beržų kamieno, daugiausiai pasižymi antioksidaciniu bei imuninę sistemą stimuliuojančiu poveikiu, o per šį atsaką saugo nuo vėžinių ląstelių susidarymo ir naviko metastazių. Dėl to šio grybo ekstraktai neretai vartojami kaip pagalbinė priemonė taikant chemoterapiją. Tačiau kitas šio grybo gaminamų junginių poveikis susijęs su fizinės ištvermės didinimu – tokį efektą parodė tyrimai su pelėmis.
Profesorės teigimu, mokslo literatūroje duomenų apie šių grybų poveikį miegui – labai nedaug, tačiau pagal juos galima susidaryti įspūdį, jog jie miegui yra labiau palankūs. Pavyzdžiui, klinikinio tyrimo su žmonėmis metu nustatyta kad vienas iš kordicepso junginių gali pagerinti miegą dėl savo fiziologinio poveikio adenozino receptoriams, tačiau mechanizmas nėra išaiškintas, o liūto karčiai skatina depresinio-nerimo pobūdžio nuotaikos sutrikimų ir naktinio poilsio kokybės pagerėjimą.
„Duomenų apie minėtų grybų ekstraktų sukeliamą priklausomybę ar toleranciją nėra. Jie neveikia tiesiogiai stimuliuojančiai, kaip kofeinas. Jų poveikis yra tonizuojantis ir galimai adaptogeninis“, – sako mokslininkė.
