Druskininkų „Grand SPA Lietuva“ odontologijos klinikos burnos higienistas Edvinas Petrauskas pasakojo, kad 95 proc. pacientų po profesionaliai atliktos burnos higienos procedūros iš odontologo kėdės pakyla šypsodamiesi – jiems neskaudėjo, nejuto jokio diskomforto.
Gydymo sėkmę, E. Petrausko teigimu, užtikrina naudojama pažangiausia vokiečių gamintojo „Dürr Dental“ technologija „Vector Paro“. Naujos kartos aparatas, pasak burnos higienisto, naikina po dantenomis susikaupusius akmenis ir bakterijas, sukeliančias kaulo tirpimą bei dantenų uždegimą, kraujavimą.
„Užkertamas kelias chirurginei intervencijai. Ultragarso pagrindu specialus fluidas įvedamas giliai po dantenomis į dantenų kišenę. Taip išvalomos visos susikaupusios bakterijos: krešuliai, granuliacijos, nešvarumai, sunaikinama bakterinė plėvelė. Drauge stabilizuojamas alveolinis kaulas, jis daugiau netirpsta“, – aiškino specialistas.
Burnos higiena – be skausmo
Apydančio uždegimas (periodontitas) ir kiti destrukciniai procesai sukelia visų dantų ir žandikaulio sistemos nestabilumą, kuris pasireiškia dantų padėties pakitimu, judėjimu ar net praradimu. Rentgeno tyrimai patvirtina, kad sergant periodontitu atsiranda periodontinės kišenės. Neretai kartu su periodontitu pasireiškia ir burnos ertmės gleivinės negalavimai.
„Pacientams, kuriems yra susidariusios gilios periodontinės kišenės, parodontozė, periodonto patologija, implantų priežiūrai skiriamas kompleksinis gydymo būdas, – vardijo E. Petrauskas. – Atliekant procedūrą vektoriumi, papildomai su vandeniu yra purškiama speciali hidroksiapatitų pasta, kuri nupoliruoja šaknį, ko tiesiog neįmanoma padaryti valant akmenis įprastu būdu, ir užpildo šaknies kanalėlius. Taip danties šaknis apsaugoma nuo jautrumo, išvengiama greito akmenų kaupimosi po dantenomis.“
Sistema „Vector Paro“, pasak higienisto, saugiai, be jokių pažeidimų nuvalo ir implantus, ir dantis. „Dirbant rankiniais instrumentais (kiuretėmis) neįmanoma taip kokybiškai nuvalyti – šiek tiek susibraižo danties paviršius. Su vektoriumi procedūra atliekama dantenų vagelėje, taigi nėra tiesioginio kontakto, – sakė medikas ir ramindamas pridūrė: – Tai visiškai neskausminga. Uždaromi nerviniai kanalėliai, užtat nejaučiama skausmo.“
Paklaustas, ar kompleksinis gydymas reiškia itin dažną lankymąsi odontologo kabinete, E. Petrauskas tikino, kad ne. „Po pirmos procedūros (priklauso nuo patologijos) pacientas turi apsilankyti tik po mėnesio. Pakartotinai – po trijų mėnesių. Vėliau, kaip įprasta, burnos higieną rekomenduojama atlikti kas pusmetį. Nuvalomos ir apnašos, ir akmenys, išvalomos giliai po dantenomis esančios kišenės“, – dėstė medikas.
Patikimas gydymo metodas
E. Petrauskas pabrėžė, kad šis gydymas laikomas analogu chirurginei intervencijai. „Patikimas higienos ir periodontologinių ligų gydymo metodas“, – sakė medikas, stažavęsis specialiuose „Vector Paro“ mokymuose Vokietijoje.
Odontologinės procedūros neretai tampa baimės ar streso priežastimi. Medikas nesiryžtantiems peržengti odontologo kabineto slenksčio priminė, kad nėra geresnio būdo įveikti nerimą nei paties žmogaus motyvacija turėti sveikus dantis ir dantenas.
Edvinas Petrauskas priminė, kad nėra geresnio būdo įveikti nerimą nei paties žmogaus motyvacija turėti sveikus dantis ir dantenas.
„Pacientui viską paaiškiname, o jei į kėdę atsisėda įsitempęs, tik pradėjus procedūrą iškart pajunta, kad nėra ko baimintis“, – drąsino E. Petrauskas. Jo teigimu, kas ilgai delsia, vėliau turi didesnių problemų. Prireikia chirurginių operacijų, dantys ima klibėti, kristi. O tada, anot pašnekovo, visos baimės išgaruoja – atbėgę pacientai prašo gelbėti: darykit viską, kad išsilaikytų paskutiniai dantys… Matyt, nuo senų laikų likę mitai, kai pas dantų gydytoją teko kentėti.
Šiandien statistikos duomenys skelbia, kad lietuviai prastai rūpinasi savo dantimis. Tačiau Druskininkų „Grand SPA Lietuva“ odontologijos klinikos specialistai pastebėjo priešingą tendenciją.
„Vis daugiau žmonių pradėjo rūpintis dantimis. Viskas žengia į priekį – dabar pagalvojama, ar geriau sumokėti kelis kartus per metus keliasdešimt eurų, ar kęsti skausmą, netekti didesnių pinigų, – konstatavo E. Petrauskas. – Kai savo sveikata susirūpinama kuo anksčiau – ateityje ir finansiškai, ir fiziškai, ir psichologiškai viskas klostosi daug geriau.“
Šaltinis: Lietuvos žinios