Daugelio mūsų negandų šaknys slypi giliai vaikystėje. Viskas prasideda motinos įsčiose, kuriuose vaisius yra visiškai sterilus, pirma pažintis su bakterijomis įvyksta vaikui gimus, su pirmais prisilietimais prie naujagimio, pirmu maitinimu. Reikia pabrėžti, kad visi vaikai serga skirtingai. Kai kuriems pasveiksti pakanka pora dienų, kiti ilgą laiką turi aukštą temperatūrą, treti po ligos nespėję sustiprėti vėl suserga.
Imuninė sistema tai sudėtinga limfoidinių organų visuma, limfoidinių audinių sankaupa organizme. Tai užkrūčio liauka, limfmazgiai, kraujo ir kaulų čiulpų limfocitai, Peyerio plokštelės ir kitos sankaupos. Imuninė sistema siunčia imuninį atsaką antigenams, ir atpažįsta svetimkūnius. Papuldama į organizmą virusinė ar bakterinė infekcija iššaukia atsakomąją reakciją, pirmiausia sukeldama temperatūrą. Tai yra normalu – reiškia antikūniai gaminasi, organizmas kovoja su infekcija. Todėl jei temperatūra nesiekia 38 laipsnių, jos nereikia mažinti jokiomis specialiomis priemonėmis.
Kokios priežastys gali būti traktuojamos kalbant apie vaiko sveikatą? Kaip padėti jam įveikti visus šių skirtingų amžiaus tarpsnių sunkumus? Atsižvelgiant į fiziologinius procesus galimos kelios bendros rekomendacijos:
- mitybos reguliavimas;
- miego ir būdravimo reguliavimas;
- fizinio aktyvumo reguliavimas;
- psichologinio krūvio įveikimas.
Mitybos ypatumai
Labai svarbus veiksnys imuninei sistemai – kūdikio maitinimas krūtimi. Kartu su motinos pienu kūdikis gauna visų reikalingų medžiagų antikūnių ir imunokompetentinių ląstelių apsaugai, įgyjamas pasyvus imunitetas. Taip pat žinoma, kad motinos pienas aprūpina kūdikio organizmą reikiamu maistinių medžiagų (nutrientų, angl. nutrients) kiekiu. Jokie dirbtiniai mišiniai to pakeisti negali. Todėl esant galimybei, geriausia maitinti kūdikį iki 1-erių metų. Žinoma, nepamiršti papildyti vitaminų ir mineralų atsargas mamos organizme – tam ir sukurti šiuolaikiški natūralūs vitaminų – mineralų kompleksai.
Labai svarbus veiksnys, įtakojantis kūdikio sveikatą – papildomas kūdikio kokybiškas maitinimas ir jo laiko parinkimas. Per ankstyvas kūdikio papildomas maitinimas gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų. Vėlyvas papildomas maitinimas gali iššaukti būtinų maistinių medžiagų trūkumą kūdikio organizme. Kruopščiai rinkite produktus, raskite galimybę pirkti natūralius produktus, naminius kiaušinius, paukštieną ir daržoves.
Mitybos korekcija
Net ir teisingai parinkus produktus nėra lengva nustatyti vitaminų ir mineralų poreikį augančio vaiko organizmui. Daugeliui vaikų pasireiškia kai kurių nutrientų deficitas, todėl esant 2-3 metams jau patartina, pasitarus su gydytoju, papildomai įtraukti į vaikų maitinimą specialius vitaminų – mineralų kompleksus. Vitaminų ir mineralų trūkumas, tokiame amžiuje gali iššaukti susirgimus, susilpninti imuninę sistemą ir stabdyti vaiko vystymąsi.
Žarnynas
Žarnyno gleivinės vientisumas ir mikrofloros būklė turi įtakos imunoglobulinų sintezei ir imunokompetentinių ląstelių gyvybingumui. Imunokompetentinės limfoidinės ląstelės dėl mūsų sveikatos pastoviai kovoja. Dažniausiai sutinkamas žarnyno gleivinės sutrikimas, kuris iššaukia susierzinimą ar uždegimą, nes per pralaidžias žarnyno sieneles į kraujotaką patenka nesuvirškinti baltymai. Tai veikia imuninę sistemą ir gali iššaukti alerginę reakciją. Norint atstatyti šią imuniteto grandies veiklą, būtiną sutvarkyti visas virškinamojo trakto funkcijas – sureguliuoti fermentų aktyvumo pažeidimus, gleivinių ląstelių vientisumą, sustabdyti uždegiminius procesus ir atstatyti normalią mikroflorą.
Psichologiniai krūviai
Imuninė sistema gali susilpnėti ir dėl psichologinių problemų. Vaikai jautrūs ir aštriai reaguoja į problemas, kurios gali smarkiai paveikti vaiko nervinės sistemos darbą. Labai svarbus tėvų supratingumas vaikų atžvilgiu. Psichologai pastebėjo, kad vaikai užaugę ramioje šeimyninėje aplinkoje, lengviau perneša ligas arba retai serga. Jei šeimoje tvyro nervinga ir įtempta atmosfera, tai gali atsiliepti bendrai fizinei vaiko būklei.
Kada galime pajausti imuninės sistemos sutrikimus vaiko organizme? Vienas iš būdų atlikti kraujo tyrimus. Tačiau vien to nepakanka. Šiuo atveju reikalingos kompleksinės priemonės, įtraukiant ir vaikų psichologą. Vaiko sveikatą įtakoja daugybė faktorių: paveldimumas, aplinka, maistas…. Ir štai vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, ir prasideda sekantis „mokyklinis“ etapas. Medikams susirūpinimą, kad mokymosi periodas gali būti potencialiai pavojingu sveikatai. Mokykliniame periode sergamumo tikimybė padidėja, dažniausiai pastebimos virškinamojo trakto problemos, pablogėjęs regėjimas, padidėja endokrininių susirgimų tikimybė, nutukimas ir alerginės reakcijos. Paskutinius du dešimtmečius medikai daug diskutuoja apie vaikų dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromą (ADHD).
Vaikystėje sukurtas sveikatos pagrindas turi įtakos visam likusiam gyvenimui, todėl labai svarbu neleisti ligoms tapti chroniškomis ir laiku užsiimti ligų profilaktika. Auginkime sveikus vaikus!
