Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, gydytojo vaikų gastroenterologo dr. Vaidoto Urbono, tinkama mityba nėštumo metu ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tam turi didelę reikšmę.
„2–3 metų amžiuje vaiko smegenys pasiekia 80 proc. suaugusio žmogaus smegenų dydžio. Sparčiai augančioms smegenims ir nervų sistemai ypač svarbu gauti reikalingų maisto medžiagų, antraip gali kilti problemų ateityje“, – sako medikas.
Visas reikalingas maisto medžiagas galima užtikrinti valgant kuo įvairesnį maistą – vaisius, daržoves, kruopas, mėsą, pieno produktus ir kitus. Tačiau yra viena medžiagų grupė, kuri augančio vaiko smegenims ir nervų sistemai ypač svarbi. Tai – nepakeičiamosios omega-3 riebalų rūgštys, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina.
„Smegenys yra labai riebus organas – riebalai sudaro daugiau kaip 50 proc. sausos smegenų masės. Daugiau kaip 30 proc. riebalų smegenyse yra omega-3 rūgštys, iš kurių daugiausia – dokozaheksaeno rūgšties (DHR). Akivaizdu, kad jų trūkumas mityboje gali neigiamai atsiliepti nervų sistemos vystymuisi ir smegenų funkcionavimui“, – kalba gydytojas.
Kas nutinka, kai vaikas negauna pakankamai omega-3 rūgščių?
Pasak V. Urbono, nustatyta, kad omega-3 rūgštys pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to jos kartais skiriamos įvairių autoimuninių ligų prevencijai ir gydymui. Pastebėtas ir teigiamas omega-3 rūgščių poveikis mažinant kraujo krešėjimą.
„Tačiau didžiausią reikšmę omega-3 rūgštys turi smegenų, nervų sistemos, regėjimo vystymuisi. Omega-3 rūgštys gali pagerinti ir vaikų pažintines funkcijas, intelekto koeficientą“, – teigia gydytojas.
Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas su prastai skaitančiais vaikais. Vaikams, kuriems buvo skiriamos omega-3 rūgštys, žymiai pagerėjo skaitymo įgūdžiai, palyginti su vaikais, kuriems vietoj omega-3 rūgščių buvo skiriamas placebas.
Kitas tyrimas buvo atliekamas su naujagimiais, kurių mamos negalėjo maitinti savo pienu. Vieniems buvo skiriami mišiniai su omega-3 riebalų rūgštimi DHR, o kitiems – įprastiniai mišiniai.
Pastebėta, kad mišiniais su omega-3 riebalų rūgštimi maitintų naujagimių nervų sistema žymiai geriau vystėsi. Jie kalbėjo geriau, mąstė greičiau, jų bendras intelekto koeficientas buvo geresnis – tiek 6-erių, tiek 12-kos metų amžiaus.
„Omega-3 rūgščių pakankamumas arba trūkumas pirmaisiais gyvenimo metais turi ilgalaikį poveikį. Tai nereiškia, kad vaikas, kuris gavo reikalingą kiekį omega-3 rūgščių bus kaip genijus, o kuris negavo – žymiai prastesnis. Tačiau statistinis skirtumas tikrai yra“, – paaiškina V. Urbonas.
Kodėl vien su maistu gauti reikalingą kiekį omega-3 rūgščių – sudėtinga
Anot gydytojo, labai svarbu, kad nėščiosios moterys ir žindyvės gautų pakankamą omega-3 riebalų rūgščių kiekį. O jei moteris pastoja nepraėjus metam ar pusantrų po gimdymo, dažnai omega-3 atsargos jos organizme būna išsekusios.
„Yra pastebėta, kad vaikų intelektualinis vystymasis yra prastesnis, jei mamai nėštumo ar žindymo metu trūksta omega-3 riebalų rūgščių“, – sako V. Urbonas.
Nors omega-3 riebalų rūgščių trūkumą kraujyje sunku nustatyti, V. Urbono teigimu, didelė tikimybė, kad daug vaikų gauna nepakankamą kiekį omega-3 rūgščių.
Kita problema, kad vakarietiškoje mityboje suvartojama per daug omega-6 riebalų rūgščių, kurios mažina omega-3 rūgščių įsisavinimą.
„Vienas pagrindinių omega-6 riebalų rūgščių šaltinis yra augaliniai aliejai, kurių gausu ir įvairiuose maisto produktuose. Vieninteliai aliejai, kurie turi daug omega-3 rūgščių, – linų sėmenų ir rapsų aliejai“, – patikina V. Urbonas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, jog kai kurie žmonės turi nepakankamą kiekį fermentų, kurie paverčia augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgštis (pavyzdžiui, esančias linų sėmenyse ir jų aliejuje) į organizmui būtinąsias eikozapentaeno rūgštį (EPR) ir jau minėtą DHR. Šių fermentų stygiumi dažnai pasižymi neišnešioti naujagimiai.
Rekomenduojama omega-3 papildus vartoti nuolatos
V. Urbono teigimu, siekiant užtikrinti reikalingą omega-3 riebalų rūgščių kiekį nėštumo, žindymo metu ar vaikams pirmaisiais gyvenimo metais, viena geriausių alternatyvų – omega-3 riebalų rūgščių arba žuvų taukų papildai.
Nors dažnai yra teigiama, kad omega-3 papildai gali būti skiriami kūdikiams nuo pusės metų, gydytojas sako, kad praktiškai jie gali būti skiriami nuo pirmų dienų – tiek išnešiotiems, tiek neišnešiotiems naujagimiams.
„Omega-3 rūgščių papildai yra galutinis produktas, kuris tikrai veikia ir užtikrina, kad organizmas įsisavintų šias medžiagas”, – sako jis.
Pasak gydytojo, net jeigu mama nėštumo, žindymo metu ar nežindomas vaikas valgo žuvies produktų, tikrai nebus blogiau, jei bus papildomai vartojama ir omega-3 papildų.
„Omega-3 papildų praktiškai neįmanoma perdozuoti, o ir papildų rekomenduojamos dozės būna nedidelės. Gydymui skiriamos omega-3 riebalų rūgštys įprastines dienos normas viršija 3–5 ar daugiau kartų“, – pastebi gydytojas.
V. Urbonas sako, kad omega-3 riebalų rūgščių papildus optimalu vartoti nuolatos – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau didelį dėmesį reiktų skirti papildų kokybei – riebaluose tirpsta įvairios toksinės medžiagos, kurias papildų gamybos procese svarbu tinkamai išvalyti.
„Prancūzai ištyrė žuvų taukų papildus, parduodamus vaistinėse. Net 20 proc. preparatų sudėtyje jie rado teršalų. Taigi, svarbu rinktis patikimus, gerą reputaciją užsitarnavusius ir rinkoje ilgą laiką esančius žuvų taukų gamintojus. Nes renkantis neaiškios kilmės papildus, tikėtina prasta kokybė“, – sako gydytojas.
Moller‘s – tai natūralios kilmės omega-3 riebalų rūgštys tiesiai iš Norvegijos gamtos. Maksimaliai išvalyti žuvų taukai yra natūralios trigliceridų formos, kuri užtikrina geresnį omega-3 pasisavinimą žmogaus organizme. Saugios ir subalansuotos dienos dozės tinka vartoti visai šeimai.
