„Bijau pakelti ranką. Nesu pakankamai geras. Niekam neįdomu, ką galvoju.“ Tokias mintis, pasak psichologų, sau kartoja vis daugiau vaikų – net ir tų, kurie išoriškai atrodo pasitikintys savimi. Augantis nerimas, žema savivertė ir emocinis užsisklendimas – tai vieni dažniausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria jaunoji karta.
Tai – ne pavieniai atvejai. Pasaulio sveikatos organizacija dar prieš keletą metų skelbė, kad 10–20 proc. vaikų ir paauglių visame pasaulyje patiria nerimą, žemą savivertę ir kitus psichikos sveikatos sunkumus. Lietuvoje tyrimai rodo panašų mastą – apie 13 proc.
Žema savivertė – tai neigiamas savęs vertinimas, kai žmogus jaučiasi nepakankamas, nevertas meilės ar pripažinimo. Anot psichologų, tai dažnai pasireiškia nuolatine savikritika, vengimu priimti iššūkius, jautrumu kritikai ar net baime būti pastebėtam.
Štai vaikų ir paauglių psichologė Milda Karklytė-Palevičienė pažymi, kad vaikystė ir paauglystė – ypatingai jautrus laikotarpis. „Šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi asmenybės pagrindas, emocinis raštingumas, socialiniai įgūdžiai, o tai, ką vaikas patiria šiuo metu, daro įtaką jo psichikos sveikatai, santykiui su savimi bei kitais, savivertei visam likusiam gyvenimui“.
Saugi erdvė be vertinimo
Kaip teigia šioje srityje dirbantys specialistai, vienas efektyvesnių būdų padėti vaikams jaustis saugiau ir auginti savivertę – meninė raiška per judesį. Šiuolaikinis šokis ne tik lavina kūno galimybes, bet ir padeda augti emociškai.
Nors šokio-judesio terapija dažnai taikoma medicininiuose kontekstuose, tačiau šokis neformaliajame ugdyme veikia kitaip – kaip kūrybinė priemonė, padedanti vaikui atrasti saveir stiprinti savivertę.
„Šokio pamokose svarbiausia – ne tik pasirodymai ar konkursai, bet ir vidinis pokytis. Čia vaikai atranda saugią erdvę, kurioje gali būti savimi, judesiu išreikšti tai, ko kartais nepavyksta pasakyti žodžiais“, – sako Karolina Auglytė-Butavičienė, HOBIVERSE šiuolaikinio šokio studijos „Plalaforma“ vadovė.
Vaikams ir paaugliams šokis padeda lavinti ne tik kūną, bet ir socialines, kultūrines bei asmenines kompetencijas, papildo ji.
Kaip šokis keičia vaiką
Per daugiau nei dešimtmetį darbo su vaikais, Karolina Auglytė-Butavičienė sako mačiusi dešimtis mažų vidinių virsmų – kai vaikas, iš pradžių bijojęs pakelti akis ar judėti kartu su kitais, po kelių mėnesių spindi pasitikėjimu, kūryba ir džiaugsmu.
„Šokis vaikams tampa atrama. Jie pradeda tikėti savimi, kalbėti garsiau, priima save – ir viskas prasideda nuo saugios erdvės, kur galima būti tokiu, koks esi. Viena mano mokinė, kuri iš pradžių vengė dėmesio, po kelių mėnesių pati užsirašė į mokyklos talentų konkursą ir jį laimėjo. Toks virsmas įvyksta tada, kai vaikui leidžiama tiesiog būti“, – pasakoja Karolina Auglytė-Butavičienė.
Neformaliajame ugdyme vaikai nėra vertinami pažymiais – čia svarbiausias pats procesas, ne tik rezultatas. Šokio pamokose jie gali klysti, bandyti vėl, išreikšti save be baimės būti lyginami su kitais. Toks požiūris leidžia natūraliai augti jų savivertei.
„Kai vaikas pradeda tikėti savimi – prasideda visai kitas gyvenimas“, – pastebi HOBIVERSE šokio mokytoja Karolina.