Nėštumas paauglystėje – tema, kuri kelia daug susirūpinimo. Krizinio nėštumo centro socialinė darbuotoja ir konsultantė Rūta Trumpickienė bei psichologė Rūta Mickevičienė pasakoja apie jaunas merginas, kurios kreipiasi į centrą sužinojusios apie neplanuotą nėštumą. Dažniausiai paauglės baiminasi dėl ateities, o ypač – dėl tėvų reakcijos.
Pagalba sunkią akimirką
Krizinio nėštumo centro socialinė darbuotoja ir konsultantė Rūta Trumpickienė – žmogus, kuris pirmasis atsiliepia į skambučius ir perskaito laiškus tų, kuriems žemė slysta iš po kojų sužinojus apie neplanuotą nėštumą. Į Krizinį nėštumo centrą kreipiasi ir nepilnametės, ir jų tėvai ar globėjai, Vaikų teisių atstovai, socialiniai darbuotojai.
R.Trumpickienė pasakoja, kad neretai kreipiasi ir išsigandę jaunuoliai ieškodami patarimo, kaip elgtis po nesaugių lytinių santykių. „Daug merginų rašo laiškus, net jei jų nėštumo įtarimai galiausiai nepasitvirtina. Tai rodo, kad jauniems žmonėms reikia erdvės, kur galėtų saugiai klausti apie iškilusias problemas. Gaila, kad ta erdve netampa namai“, – sako ji.
Pašnekovė pabrėžia, jog Krizinio nėštumo centras siūlo emocinę paramą, individualias konsultacijas bei savitarpio paramos grupes. Taip pat padeda pasiruošti gimdymui ir teikia materialinę paramą, jei to reikia. Svarbu, kad nepilnamečiai prieš priimdami sprendimą dalyvauti centro veikloje, gautų tėvų, globėjų sutikimą.
Išgyvena didžiulę baimę
R.Trumpickienė dalijasi istorijomis, kuriose sužinojusios apie nėštumą merginos bijo neigiamos tėvų reakcijos, netgi būti išvarytos iš namų: „Dažnai pastebiu, kad nepilnametės itin baiminasi nuvilti artimuosius, tėvus. Paaugliams neplanuotas nėštumas yra rimta, net dramatiška problema.“
Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Mickevičienė antrina kolegei: pirmoji paauglių reakcija sužinojus apie neplanuotą vaikelį dažniausiai yra išgąstis, liūdesys, pasimetimas, gėda, kaltė…
„Emocijos paauglystėje yra itin intensyvios, labilios, sunkiau kontroliuojamos, ir žinia apie netikėtą nėštumą gali atrodyti beviltiška. Viena mūsų klientė savo savijautą prilygino miestui po bombardavimo. Tokioje situacijoje jaunimas dažnai kuria katastrofiškus scenarijus, kurie jiems vieniems tampa sunkiai pakeliami“, – teigia R.Mickevičienė.
Vaikas – ne kliūtis
„Tačiau nėštumas – ne problema. Problema yra aplinkybės, kaip mes patys vertiname šį įvykį ir laikas, kada tai nutinka, – tvirtina Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Mickevičienė. – Krizinis nėštumas yra tada, kai jis neplanuotas, nenorėtas, o paauglystėje paprastai taip ir nutinka.“
Natūralu, kad tokiu atveju abortas gali atrodyti kaip vienintelis sprendimas. R.Trumpickienė teigia, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato, jog nutraukiant nėštumą nepilnametėms iki 16 metų būtinas tėvų ar kitų už jas atsakingų asmenų sutikimas. Nuo 16 iki 18 metų jis pageidautinas.
„Merginos dažnai dvejoja – kai kurios nori išsaugoti vaikelį, kitos, bijodamos tėvų reakcijos, nori nutraukti nėštumą slapta, o kartais šiam žingsniui skatina patys tėvai“, – pasakoja ji.
Psichologė akcentuoja: svarbu, jog mergina ir vaikinas šiame procese galėtų laisvai kalbėti su tėvais, specialistais ar kitais pagalbos teikėjais apie išgyvenamus jausmus, suvokimus ir galimus sprendimus. Juk su visais iš to išplaukiančiais padariniais gyventi turės jie. Priimto sprendimo pasekmė neišvengiamai paveiks juos abu ir jų šeimas. Todėl R.Mickevičienė pataria nesiimti skubotų veiksmų: „Verčiau duoti visiems laiko nurimti, suvokti, daug kalbėtis, pamatyti galimas alternatyvas. Nėštumas nėra nuosprendis. Yra nuotolinio, individualaus mokymo galimybės, galima sustabdyti ir vėl atnaujinti mokslus, siekti profesijos ar karjeros ateityje. Vaiko nereikėtų suvokti kaip kliūties, priešingai, jis gali būti stimulas tobulėti“, – tvirtina psichologė.
Gražus pavyzdys
R.Mickevičienė prisimena, kaip viena mergina Krizinio nėštumo centre pasakė, kad jos mamai turbūt būtų lengviau sužinoti apie jos mirtį, nei kad ji laukiasi. „Ji du mėnesius šią žinią laikė paslaptyje. Tačiau tai buvo tikra laimės istorija, nes mamos dėka mergina ne tik išsaugojo nėštumą, pagimdė vaikelį, bet ir baigė mokslus. Jaunos mamos turi žinoti, kad vaikas nėra kliūtis mokytis ir pasiekti savo tikslų“, – tvirtina psichologė.
Tai, kad ši jaudinanti istorija taip gražiai baigėsi, ji mato didžiulį mamos indėlį. „Kai mama suprato, kad dukra nori išsaugoti vaiką, jos suplėšė siuntimo nėštumo nutraukimui lapą, o vėliau mama teikė dukrai visą reikalingą paramą“, – prisiminė R.Mickevičienė.
Kaip elgtis?
Tėvų reakcija sužinojus apie nėštumą yra svarbi. R.Mickevičienė pataria nebausti ir nemoralizuoti. „Net jei situacija sudėtinga, svarbu sukurti erdvę, kur jaunas žmogus galėtų kalbėti apie patiriamus jausmus ir problemas, nekatastrofizuoti situacijos“, – sako ji.
Tėvai turėtų suteikti ne tik emocinę paramą bei būti pasiruošę tapti anūko globėjais, kol vaikelio tėvai nesulaukia pilnametystės. „Tėvai dažnai gali būti didžiausia pagalba jauniems tėvams. O ji reikalinga tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo sprendžiant užgriuvusius iššūkius, kuriems reikia žinių, gyvenimiškos išminties ir jėgų“, – teigė pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad parama gali padėti jaunoms mamoms įveikti pogimdyvinės depresijos riziką.
Stokoja įsipareigojimo
Krizinio nėštumo centro specialistės pastebi, kad išgirdę naujieną apie vaikelį vaikinai dažnai pasimeta, net palieka merginas pačias spręsti nelauktai užgriuvusius iššūkius.
R.Mickevičienė sako, kad mergaitės į lytinius santykius daugiau leidžiasi vedinos jausmų, prisirišimo poreikio vaikinams gi tai daugiau malonumas, nauja patirtis, nuotykis. „Jie lytinių santykių nesieja su pasekme – neplanuotu nėštumu“, – pastebi pašnekovė.
Tačiau psichologė atkreipė dėmesį, kad tam įtakos turi jaunas amžius – įsipareigoti, prisiimti atsakomybę, suvokti vertybėse tikrai nėra amžiaus tarpsnio iki penkiolikos metų uždaviniai. „Tai – jauno suaugusiojo brandos etapas, o ankstyvoje paauglystėje tik mokomasi reguliuoti impulsus, emocijas, pažinti besikeičiantį kūną“, – pabrėžė ji.
Kaip išvengti?
„Paaugliai žino, kad lytiniai santykiai – suaugusiųjų reikalas, bet jų impulsų kontrolė dar silpna, todėl jie pasiduoda akimirkos nuotaikai. Į lytinius santykius gali pastūmėti ir vienišumo jausmas, psichologiniai, socialiniai sunkumai, pažeidžiamumas. Manyčiau, kad skubėjimas į suaugusiųjų pasaulį iš dalies yra susijęs su nepatenkintu artumo ir meilės poreikiu šeimoje“, – mano psichologė.
Specialistės akcentuoja, kad savalaikis lytinis švietimas yra svarbus siekiant išvengti nėštumo nesulaukus pilnametystės.
Atsižvelgiant į tai, kad lytinė branda ankstėja, menstruacijų merginos sulaukia vienuolikos ar net dešimties metų, R.Mickevičienė tvirtina, jog vaikus su lytiškumu supažindinti reikėtų jau pradinėse klasėse.
Užuot teisus – padėti
R.Mickevičienė tvirtina, kad neplanuotas nėštumas nepriklauso nuo šeimos socialinio sluoksnio, be to, jį lydi nemažai stigmos. „Visada atsiras tų, kurie skubės vertinti, kad kas nors pastojo per anksti, kas nors per vėlai, kas nors turi per mažai vaikų, o kas nors – per daug… Geriau skubėkime ne vertinti, o padėti. Kaip seksis įveikti krizę, lemia branda ir aplinka. Žinant, kad brandos paauglystėje trūksta, aplinkos įtaka dar sustiprėja“, – pabrėžia R.Mickevičienė.
Svarbu namuose kurti kuo saugesnę ir atviresnę emocinę erdvę, kur tėvai ir vaikai dalintųsi išgyvenimais, rūpesčiais, patyrimais, kad ir kokie jie būtų“, – linkėjo R.Mickevičienė.
Statistika
Oficialiosios statistikos portalas skelbia, kad 2023 m. Lietuvoje užregistruoti 62 nepilnamečių nėštumai. Lygiai po 31 atvejį registruota mieste ir kaime. Ankstyvų nėštumų skaičius pernai buvo mažesnis nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, 2022 m. gimdė 88 nepilnametės, 2021 m. – 98. Tam gali turėti įtakos drastiškai mažėjantis gimstamumas.
Net ir nusprendus gimdyti, santuoka tarp nepilnamečių Lietuvoje yra pavienis atvejis. Nei pernai, nei užpernai tokių atvejų nebuvo.
