Flupentixolum
ATC kodas: N05AF01
Gamintojas: H.Lundbeck A/S
Vaisto tipas: Receptinis
Farmacinė vaisto forma: Tabletės
Farmakoterapinė grupė: Neuroleptikas
Veiklioji medžiaga – fliupentiksolis. Tabletės. Kiekvienoje tabletėje yra 1 mg fliupentiksolio dihidrochlorido. Pagalbinės medžiagos: solamo krakmolas, laktozė, talkas, želatina, magnio stearatas. Geltonasis geležies oksidas (E 172) – dažo medžiaga. 0,5 mg ir 1 mg tablečių – dažo medžiaga – ryškiai žydra Ultralake Panceau 4R (E124).
Veikimo mechanizmas Farmakodinamika. Fliupentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas, kurio sudėtyje – du aktyvūs izomerai: cis (Z) fliupentiksolis trans (E) fliupentiksolis. Jų abiejų santykis 1:1. Neuroleptikai veikia antipsichoziniai, nes blokuoja dofaminui ir serotoninui (5-hidroksitriptaminui) jautrius receptorius. Cis (Z) fliupentiksolis blokuoja dofaminui jautrius D1 ir D2 receptorius in vitro ir in vivo. Taip veikia ir antipsichozinis vaistas klozapinas. Tliufenzinas veikia pasirinktinai tik D2 receptorius. Cis (Z) fliupentiksolis veikia alfa1-adrenoblokatorius ir 5-HT2 (serotoninerginius) receptorius silpniau nei chlorprotiksenas ar fenotiazino dariniai bei klozapinas didelėmis dozėmis ir neveikia cholinerginių muskarino receptorių. Jis silpnai blokuoja histamininius ir neveikia alfa2-adrenoreceptorių. Cis (Z) fliupentiksolis sukelia stiprų neurolepsinį poveikį dėl dofamininių (D2) receptorių blokados elgsenos mėginiuose in vivo ir in vitro. D1 receptorių jaudinimas arba D2-blokavimas sukelia žiurkėms perioralinius judesius. Cis (Z) fliupentiksolis apsaugo nuo šių judesių. Tyrimai su bezdžionėmis parodė, kad oralinę hiperkineziją joms sukelia D1 receptorių jaudinimas. Todėl galima manyti, kad D1 receptorių jaudinimas žmogui sukelia diskineziją, kurią galima mažinti blokuojant D1 receptorius. Labai didelės fliupentiksolio dozės prailgina barbitūratais ar alkoholiu sukelto miego laiką pelėms. Fliupentiksolis kaip ir kiti neuroleptikai padidina prolaktino koncentraciją serume. Platus fliupentiksolio efektų spektras priklauso nuo dozės dydžio, todėl šį vaistą reikia dozuoti individualiai. Mažos (1-2 mg per dieną) fliupentiksolio dozės šalina nerimą, depresiją ir didina ligonio aktyvumą. Vidutinės (3-25 mg per dieną) dozės – rekomenduojamos ūminei ir lėtinei psichozei gydyti. Šios dozės beveik neveikia raminančiai ir nerekomenduojamos psichomotoriškai sujaudintiems ligoniams. Tačiau fliupentiksolis tinka gydyti sergantiems šizofrenija, nes šalina haliucinacijas, apatiją, depresiją ir gerina ligonių nuotaiką. Dozės padidinimas sustiprina antipsichozinį poveikį ir nuotaiką gerinančias vaisto savybes. Farmakokinetika. Pateikiami aktyvaus cis (Z) izomero duomenys. Absorbcija. Peroraliai vartojamo vaisto bioprieinamumas – apie 40 proc. Maksimali vaisto konecntracija serume – po 4-5 valandų. Pasiskirstymas. Pasiskirstymo lygis (Vd)č – apie 14,1 L/kg. Plazmos baltymai sujungia apie 99 proc. vaisto. Biotransformacija. Yra trys fliupentiksolio metabolizmo būdai: sulfoksidinimas, šoninės grandinės N-dealkilinimas ir konjugacija su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neturi psichofarmakologinio poveikio. Fliupentikolio metabolitų yra smegenyse ir kituose audiniuose. Eliminacija. Pusinės eliminacijos laikas (T½č) – apie 35 val., bendras vaisto klirensas (ClS) – apie 0,292 L/min. Fliupentiksolio daugiausia išsiskiria su išmatomis, mažesnė dalis – su šlapimu. Išmatose išskiriamo vaisto kiekis yra apie 4 kartus didesnis . Fliupentiksolio išskiria ir į motinos pieną, kuriame (palyginus su serumu) koncentracijos santykis 1:3. Vaisto kinetika – linijinė. Pastovi vaisto koncentracija plazmoje susidaro per septynias dienas. Vartojant 5 mg fliupentiksolio peroraliai vieną kartą per dieną, ji yra apie 1,7 ng/ml (3,9 nmol/L). Vaisto farmakokinetika vyresnio amžiaus ligoniams nebuvo tikrinta, tačiau tioksanteno grupės vaisto zuklopentiksolio farmakokinetiniai parametrai nepriklausė nuo ligonių amžiaus. Sumažėjusi kepenų funkcija nėra pakankamai ištirta, tačiau galima tikėtis lėtesnės vaisto eliminacijos. Sumažėjusi inkstų funkcija neturėjo didesnio poveikio vaisto koncentracijai serume. Ikiklinikiniai tyrimai Ūminis fliupentiksolio toksiškumas mažas. Lėtinio toksiškumo tyrimai nerodė pavojaus vartoti vaistą gydymui. Vaisto poveikis reprodukcinei funkcijai nėra žalingas, todėl vartoti šį vaistą moteriai galima. Vaistas nekelia karcerogeninio pavojaus.
Nerimas, astenija ir dėl depresijos sumažėjęs iniciatyvumas. Lėtinė neurozė su nerimo, depresijos ir neveiklumo simptomais. Psichosomatiniai sutrikimai su asteninėmis reakcijomis. Šizofrenija ir psichozės su haliucinacijomis, kliedėjimu, apatija, vangumu ir bloga nuotaika. Ūminė epizodinė psichozė (manija) ir lėtinės psichozinės būklės (šizofrenija), kurių gydymo rezultatai yra nepatenkinami vartojant tradicinius vaistus.
Padidėjęs ligonio jautrumas tioksanteno dariniams, kraujotakos nepakankamumas, apsinuodijimas alkoholiniais gėrimais, barbitūratais, opijaus preparatais, komos būsena, diskrazinis kraujo pakenkimas, freochromocitoma. Fliupentiksolį kaip ir kitus neurolepsinius vaistus reikia vartoti atsargiai ligoniams, kurie serga organinėmis smegenų ligomis, traukuliais ir sunkiomis kepenų ligomis. Sujaudintiems ir neramiems ligoniams reikia iš pradžių vartoti trankviliantus ar neuroleptikus, kurių dozę reikia po truputį mažinti ir jų vartojimą nutraukti. Ilgai gydomiems didelėmis vaisto dozėmis ligoniams reikia periodiškai skirti mažesnes palaikomąsias dozes. Kiti neuroleptikai dažniau gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą, kuris pasireiškia hipertermija, rigidiškumu, sąmonės praradimu ir autonominės nervų sistemos reakcijomis. Tai gali baigtis mirtimi ligoniams, kurie serga organinėmis smegenų ligomis, psichinio atsilikimo ligomis, alkoholizmu ar opioidine narkomanija. Pastebėjus šiuos reiškinius, reikia nutraukti neuroleptikų vartojimą ir ligoniui skirti simptominių vaistų. Rekomenduojama vartoti dantroleną ir bromokriptiną. Reikia priminti, kad šie simptomai gali atsirasti po savaitės, jeigu yra vartojamos ilgo veikimo vaistų formos.
Mažos vaisto dozės ( <3 mg per dieną) gali sukelti nemigą (mažiau nei 5 proc. ligonių). Aprašyta klinikinių atvejų (nuo 1 iki 5 procentų): galvos sukimosi jutimas (1,5 proc.), galvos skausmas (1,3 proc.), drebulys (1 proc.), nervingumas (4,3 proc.), mieguistumas (3,5 proc.); virškinimo sutrikimai: sausumas burnoje (2,9 proc.), viduriavimas (1 proc.), kiti žarnyno sutrikimai (1,8 proc.); bendras silpnumas (1,8 proc.). Rečiau nei 1 proc. atvejų buvo bėrimas odoje, niežulys, centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimai: distonija, hiperkinezė, hipokinezė, ekstrapiramidiniai sutrikimai; psichiniai sutrikimai: lytinio potraukio sumažėjimas, atidumo susilpnėjimas; kiti sutrikimai: svorio padidėjimas, šlapimo nelaikymas, širdies virpėjimas. Vidutinės vaisto dozės (3-20 mg) sukeldavo dažnesnių šalutinio poveikio reakcijų gydymo pradžioje. Vėliau šios reakcijos susilpnėja. Reakcijos, kurių dažnis daugiau arba lygu 5 proc., dažniausiai pažeisdavo centrinę ir periferinę nervų sistemas. Kildavo ekstrapiramidinių reakcijų, kurios išnykdavo sumažinus vaisto dozę ir/ar vartojant antiparkinsoninius vaistus. Nerekomenduojama skirti antiparkinsoninių vaistų šių reakcijų profilaktikai. Benzodiazepino dariniai ar propranololis gali susilpninti akatiziją, kuri būna apie 18 proc. atvejų. Kitos reakcijos: parkinsonizmas (11 proc.), drebulys (7 proc.), hipokinezė (5 proc.), distonija (1,9 proc.), diskinezija (0,7 proc.), okulogirinė krizė (0,5 proc.), nemiga (9 proc.). Nemiga ir nerimas pasitaikydavo dažniau ligoniams, kurie nutraukdavo sedatyviai veikiamųjų neuroleptikų vartojimą. Rečiau (1-4 proc. atv.) atsirasdavo: galvos sukimosi jutimas (2,1 proc.), akomodacijos sutrikimas (3,2 proc.), jaudulys (4,2 proc.), mieguistumas (2,1 proc.), seilėtekis (4,1 proc.), pykinimas ar vėmimas (1,9 proc.), viduriavimas (1,1 proc.), vidurių užkietėjimas (1,8 proc.), svorio padidėjimas (1 proc.). Retai (<1 proc.) atsirasdavo: prakaitavimas, paraudimas, niežulys, artralgija, galvos skausmas, bloga nuotaika, lytinis silpnumas, atminties susilpnėjimas, apetito sumažėjimas ar padidėjimas, gelta, hipotenzija, širdies virpėjimas, šlapimo nelaikymas ar šlapinimosi sunkumas, karščio jutimas. Didelės dozės (> 40 mg per dieną – 320 mg per dieną) nedidina ekstrapiramidinių simptomų pavojaus. Šalutinis poveikis (daugiau arba lygu 5 proc.) klinikinėje praktikoje yra aprašytas, nurodant parkinsonizmą (4,3 proc.), hiperkinezę ( 2,6 proc.), distoniją (1 proc.), okulogirinę krizę (0,2 proc.). Rečiau (1-4 proc.) buvo virškinimo sutrikimų: sausumas burnoje ir vidurių užkietėjimas (1 proc.) bei hipotenzija (1,5 proc.). Dar rečiau (<1 proc.) atsirasdavo galvos sukimosi jutimas, traukuliai, depresija, mieguistumas, nemiga, išsiblaškymas, dusulys,laktacija negimdžiusioms moterims, astenija. Ilgalaikis gydymas gali sukelti vėlyvąją diskineziją, kuriai gydyti antiparkinsoniniai vaistai neefektyvūs. Rekomenduojama sumažinti vaisto dozę ar nutraukti gydymą. Buvo aprašyta piktybinio neurolepsinio sindromo ir grįžtamojo kepenų funkcijos pakenkimo atvejų.
Vartojimas nėštumo ir maitinimo krūtimi metu. Eksperimentai su gyvuliais nerodė fliupentiksolio žalingo poveikio vaisiui, tačiau jo nerekomenduojama vartoti nėščiai moteriai. Maža vaisto konecntracija (apie 0,5 proc. paros dozės) patenka į motinos pieną. Moteris gali maitinti krūtimi, tačiau pirmąsias keturias savaites po gimdymo naujagimį reikia atidžiai stebėti.
Fliupentiksolis gali sustiprinti sedacinį poveikį alkoholinių gėrimų, barbitūratų ir kitų vaistų, kurie slopina nervų sistemos veiklą. Neuroleptikai gali sustiprinti ar susilpninti antihipertenzinių vaistų poveikį. Susilpnėja guantedino ir jam artimų vaistų poveikis. Lyčio druskos sustiprina neuroleptikų neurotoksinį poveikį. Tricikliniai antidepresantai ir neuroleptikai abipusiai slopina metabolizmo reakcijas. Fliupentiksolis gali susilpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį. Vartojant kartu metoklopramidą ir piperaziną, didėja ekstrapiramidinių simptomų pavojus
Depresija. Depresinė neurozė. Psichosomatinis pažeidimas. Gydymo pradžioje reikia vartoti vienkartinę 1 mg dozę iš ryto, arba 0,5 mg du kartus per parą. Po vienos savaitės, įvertinus ligonio būklę, dozę galima padidinti iki 2 mg per parą. Didžiausia paros dozė gali būti iki 3 mg ir ją reikia vartoti dalimis. Gydant senyvo amžiaus ligonius, vaisto dozę reikia mažinti pusiau. Jiems reikia vartoti vaisto nuo 0,5 mg iki 1,5 mg per parą. Fliupentiksolio gydomasis poveikis pasireiškia per 2-3 dienas. Jeigu per vieną savaitę maksimalios vaisto dozės neveiksmingos, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Šizofrenija ir jai giminingos psichozės. Individuali vaisto dozė priklauso nuo ligonio būklės. Pradinę mažą dozę reikia didinti kaip galima greičiau iki pakankamai efektyvios. Palaikomąją vienkartinę dozę reikia vartoti iš ryto. Palaikomoji dozė – 5-20 mg per dieną. Gydymo pradžioje reikia vartoti 3-15 mg per dieną dozę, padalijus į 2-3 vienkartines dozes. Jeigu reikia, dozę galima padidinti iki 40 mg per dieną. Sunkiai gydymoms ligos formoms tinka gydyti dozėmis iki 150 mg per dieną, skiriant fliupentiksolio lašų (100 mg/ml). Ūminei epizodinei psichozei (manijai) rekomenduojama vartoti 16-32 mg (4-8 lašai fliupentiksolio 100 mg/ml) 1-4 kartus per parą. Vaisto dozė priklauso nuo ligos sunkumo, ligonio svorio bei amžiaus. Gydymo pradžioje dozė yra didesnė, ir vaisto galima skirti keturis kartus per parą, po kelių dienų ją galima sumažinti ir vartoti 3-2-1 kartą per parą. Fliupentiksolio įprastines dozes galima vartoti ligoniams, kurių inkstų funkcija yra pažeista. Sergantiems kepenų ligomis, vaistą reikia vartoti atsargiai, kontroliuojant jo koncentraciją serume. Nerekomenduojama vaisto vartoti vaikams, nes nėra pakankamai ištirtas jų klinikinis poveikis. Vartojimo būdas Lašus reikia atskiesti vaisių sultimis, arbata ar kava. Perdozavimo, toksiniai reiškiniai. Perdozavimas pasireiškia mieguistumu, komos ar šoko būsena, ekstrapiramidiniais simptomais, traukuliais, hiper – ar hipotonija. Gydymas simptominis. Rekomenduojama išplauti skrandį, skirti aktyvuotosios anglies, stebėti ir reguliuoti kvėpavimą bei širdies-kraujagyslių veiklą. Galima vartoti diazepamą traukuliams ir biperidiną – ekstrapiramidiniams simptomams pašalinti. Nereikia vartoti epinefrino (adrenalino), kuris vėliau gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą.
Poveikis sugebėjimui vairuoti automobilį, valdyti mechanizmus. Mažos ir vidutinės fliupentiksolio dozės neveikia slopinančiai, tačiau gali sutrikdyti ligonio dėmesį ir atidumą. Ligonį reikia apie tai informuoti.
Nesuderinamumas. Nežinomas.
Tinkamumo laikas. Vaistus reikia vartoti jų galiojimo laikotarpiu. Lašai tinka vartoti dvejus metus, tabletės – penkerius metus. Laikymo sąlygos. Nėra specialių nurodymų vaisto laikymui ir saugojimui.
50 tablečių.
Registracijos Nr.: FLUANXOL tab. 1 mg – 98/5658/5
H.Lundbeck A/S, DK-2500 Kopenhaga, Danija
