Susigundyti narkotikų teikiamu malonumu gana paprasta – vakarėliuose, diskotekose ar kitur jaunimas neretai linksminasi svaigindamasis ne tik alkoholiu, bet ir narkotinėmis medžiagomis, manydamas, jog tai tėra žaidimas. „Narkotikus pradėjęs vartoti žmogus dažnai nesuvokia, į kokį liūną klimpsta, o kai suvokia, dažnai būna jau per vėlu, nes nuo normalaus gyvenimo iki gyvenimo pragare – vienintelis švirkštas”, – sako Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Jelena Kuznecova.
Pavojingi visų rūšių narkotikai
Jaunimas – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, tad alkoholis bei narkotinės medžiagos sparčiai plinta tarp paauglių. Gydytoja sako pastebėjusi, kad narkotikus labiau vartoja merginos nei vaikinai. „Galbūt todėl, kad augindami mergaites, tėvai būna budresni, tad dažniau įtaria jas vartojančias narkotikus”, – samprotauja gydytoja.
Šiuo metu labiausiai paplitusi marihuana – „žolė”. Populiarūs ir amfetaminai, šiek tiek rečiau vartojamas ekstazis. Norėdami pagerinti narkotiko kokybę bei sušvelninti jo abstinenciją, paaugliai vartoja raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Visos narkotizuojančios medžiagos veikia nervines ląsteles, kurios negeba regeneruotis, tačiau jaunimas nenori pripažinti, kad bet kokių bandymų su narkotikais baigtis yra itin pražūtinga.
Anksti pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu bei narkotikais, organizmas greičiau tampa fiziškai ir psichiškai priklausomas. „Dažnai manoma – „pabandysiu ir sustosiu”. Deja, kartą kitą pabandžius kelio atgal nėra, nes nėra nekalto narkotiko. Yra žmonių, kuriems priprasti prie narkotinių medžiagų pakanka ir vieno karto, – patirtimi dalijasi gydytoja. – Be to, niekada negali žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks organizmą. Dažniausiai narkotikuose yra nežinomos kilmės priemaišų. Nežinomas ir kvaišalo stiprumas, kuris priklauso ne tik nuo jo rūšies, sudėties, suvartotos dozės, vartojimo būdo, asmenybės, nusiteikimo, vartojimo aplinkos, bet ir nuo vietovės, kurioje augalas, iš kurio pagamintas narkotikas, buvo auginamas.”
Gyvenimas nuo dozės iki dozės
Gydytoja prisipažįsta, jog ją labiausiai jaudina narkotikų vartojančio jaunimo ateitis, nes kad įsuktum narkotikų karuselę, nereikia daug pastangų. Narkotikai tarsi tapo jaunimo mados dalimi, tačiau, anot gydytojos, ar gali būti madinga tai, kas iš tiesų yra gėdinga. Įklimpus į narkotikų liūną nebelieka jokių interesų, priešakyje tik vienintelis gyvenimo tikslas – kaip gauti narkotikų, vartoti ir kaip rasti būdų bei galimybių gauti dar. Žmogus, nė pats to nejausdamas, įsisuka į uždarą ratą: įsigyja narkotikų, juos vartoja, išgyvena kaifą, užmiega, atsikelia, eina vogti, kad turėtų už ką nusipirkti neišvengiamai būtiną kvaišalų dozę, ją susišvirkščia, ir vėl viskas sukasi iš naujo.
„Įsivaizduokite, jog kažkas jums užspaudė burną ir neleidžia kvėpuoti arba tris paras nė lašo vandens burnoje neturėjote. Galvoje sukasi vienintelė mintis – kaip pašalinti kliūtį, kad patenkintumėte gyvybiškai būtiną poreikį. Narkomanas pats sau – ir gėda, ir kančia, o jo gyvenimas – tikrų tikriausias pragaras, – tvirtina gydytoja. – Tikras narkomanas mielai papasakotų, kokią klaikią savijautą rytais išgyvena, kai organizmas pradeda reikalauti narkotikų. Jeigu neskubi ieškoti dozės, ima laužyti kaulus, skauda visą kūną. Šie skausmai tokie baisūs, jog, anot narkomanų, tarsi kas kirviu rankos pirštus kapotų ar plėštų raumenis nuo kaulo. Iš paskutinių jėgų narkomanas keliasi ir eina bobutės sandėliuko apvogti arba iš jūsų automobilio radiolos išplėšti. Sakoma, kad narkomanai pikti ir peiliais ginkluoti. Iš tiesų jie patys bijo, nes nebeturi jėgų priešintis – sprigtelėtum ir nugriūtų.”
Jaunimas mėgsta rizikuoti
Jaunystėje dažnai abejojama sukurtomis vertybėmis, nusiviliama nepasisekus, kyla nenumaldomas noras išbandyti tai, kas draudžiama. Medikė sako, jog dažniausiai į narkotikų liūną įklimpsta moksleiviai, besimokantys prestižinėse miesto mokyklose. Priežastys, paskatinančios jaunimą pabandyti narkotikų, yra labai įvairios, bet dažniausiai paaugliai kvaišalus vartoja dėl savo amžiaus ypatumų – nebijojimo rizikuoti bei vedini smalsumo, norėdami pajusti tai, ką patyrė kiti bendraamžiai, kurių nuomonė bei įtaka jaunuoliui dažnai yra svarbesnė negu tėvų ar kitų suaugusiųjų. „Dažnai jaunimas mano, jog gyvenime svarbu visko kuo daugiau išbandyti, – sako gydytoja. – Tuomet klausiu – o kodėl nepabandžius įkišti ranką į verdantį vandenį arba iššokti iš dvylikto aukšto? Juk tai taip pat dar neišbandyta. Manau, šie retoriniai klausimai priverčia susimąstyti. Gera savijauta yra tik viena veidrodžio pusė – jaunuoliams dažnai būna sunku suvokti, jog jie jau įklimpę ar tebeklimpsta į narkotikų liūną, kol jie nepatyrė rimtų sveikatos ar gyvenimo problemų. Jie dar nežino, ką teks sumokėti už jų patirtą „fantastišką” savijautą.”
Nereikalaujama asmens dokumentų
Daugelį tėvų kamuoja klausimas, ar jų atžala nevartoja narkotikų. Jeigu vaiko elgsenoje pastebėjote nerimą keliančių rimtų pokyčių, gydytoja pataria nedvejoti ir drąsiai kreiptis į specialistus.
„Žemo slenksčio” kabinete nemokamai konsultuojami tėvai, kurių vaikai vartojo narkotikų, bei patys paaugliai. Čia galima ateiti be išankstinės registracijos. Be to, nereikalaujama jokių asmens dokumentų. Anot medikės, bendraujant su paaugliais iš karto galima pastebėti, kuris iš jų linkęs atsisakyti kvaišalų, o kuris klimps giliau į narkotikų liūną.
Tėvai, įtarę, jog jų vaikai vartoja narkotikų, „žemo slenksčio” kabinete nemokamai gali atlikti specialius testus narkotinių medžiagų kiekiui šlapime nustatyti. Norintys gali šį testą atlikti ir namuose, tereikia parašyti prašymą. Medikė sako, jog anksčiau „žemo slenksčio” paslaugų kabinete, į kurį gali kreiptis visi narkotikų vartotojai, dirbo savanoris, kažkada pats vartojęs narkotikų. Dabar visas minėtas paslaugas teikia narkologijos kabinete dirbanti gydytoja bei slaugytoja. Be konsultacinės pagalbos, panaudotus švirkštus bei adatas narkomanai gali nemokamai pasikeisti į naujus.
Smalsūs – ir suaugusieji
Anot gydytojos, suaugusieji, tarp kurių nemažai opioidų vartotojų, suskumba ieškoti pagalbos tik pasiekę „dugną”, kai gyvenimas be narkotikų tampa neįmanomas, o iš jų ištrūkti nebėra išeities. Tarp suaugusiųjų narkotikus dažniau vartoja vyrai, o vyresnio amžiaus moterys retai kada susidomi narkotinėmis medžiagomis.
„Keista, kad gyvenime visko paragauti nori ir suaugęs žmogus, – stebisi gydytoja. – Tuomet tenka aiškinti, jog narkotikai nėra tas dalykas, kuris vien tik patenkina smalsumą. Ieškant būdų, kurie padėtų patirti naujų pojūčių, galbūt vertėtų pasirinkti sveikatos nežalojančią veiklą. Neseniai pagalbos prašyti atėjo vyras, kuris, paaiškėjo, labai mėgsta žvejoti, tačiau išgirdęs, jog pavartojus narkotikų žmogus atsipalaiduoja, jį apima lengvumas ir pan., panoro tą pojūtį patirti. Kodėl, jeigu norisi adrenalino, nenuvažiavus į kalnus pasimokyti slidinėti?”
Vilties pasveikti labai mažai
„Jeigu narkomanas nustojo vartoti narkotikų, dar nereiškia, jog jis sveikas. Jis – ligonis, tik šiuo metu esantis stabilioje remisijoje. Narkomanija – tai nepagydoma lėtinė progresuojanti liga, – sako gydytoja. – Nepagydoma, nes jei jau susirgai, tai sirgsi visą gyvenimą. Lėtinė, nes šia liga sergama lėtai ir tol, kol esi gyvas. Progresuojanti, nes jeigu tu, žmogau, vartoji tą kvaišalą, anksčiau ar vėliau degraduosi. Žinoma, yra dalis narkomanų, kurie, nors ir nepasveiksta, vis tiek visomis išgalėmis kabinasi į gyvenimą – sukuria šeimą, susiranda darbą, adaptuojasi visuomenėje, tačiau kita kvaišalus vartojančiųjų narkomanų dalis lieka „dugne”, kur ir gyvena.”
Gelbėjimosi ratas – metadonas
Nuo narkotikų priklausomiems asmenims gydyti reikia daug pastangų ir laiko. Deja, dažnai gydymas ne visada būna sėkmingas. Kaip pakaitinė narkotikų terapija naudojamas metadonas, kurio dėka narkomanai nejaučia nuolatinio narkotikų alkio, yra darbingi, nebūna apsvaigę bei išvengia narkotikų abstinencijos, todėl, anot gydytojos, nemaža dalis narkomanų gyvena normalų visavertį gyvenimą.
„Atsibudus ryte narkomanui nebereikia sukti galvos, kur gauti pinigų eilinei dozei, vadinasi, jis nebeina vogti, mažėja nusikalstamumas, – tvirtina medikė. – Kol narkomanui taikoma pakaitinė terapija, jis nebesibado nešvariais švirkštais, tad sumažėja tikimybė užsikrėsti ŽIV, hepatitais bei kitomis per kraują plintančiomis ligomis, kurių gydymas brangiai kainuoja. Be to, panaudotų švirkštų nebūna primėtyta gatvėse bei kitose vietose, o tai apsaugo visuomenę nuo galimybės netyčia įsidūrus užsikrėsti užkrečiamomis ligomis.”
siauliaiplius.lt
