Siekiant sėkmingai formuoti neigiamą vaiko nustatymą narkotikų vartojimo atžvilgiu, iš pradžių būtina atsisakyti tam tikrų mitų, kurie vis dar gajūs tarp vyresnės visuomenės dalies.
1 Mitas. Mūsų vaikui tai tikrai negresia
Faktas. Taip mano tėvai, kuriems atrodo, kad užtenka, jog vaikas mylimas, apgaubtas dėmesiu, tarpusavio santykiai šeimoje geri ir draugiški. Tiesa, tai labai sumažina narkotikų vartojimo riziką. Tačiau priežastys, galinčios paskatinti jūsų vaiką pabandyti narkotikų, gali būti labai įvairaus pobūdžio:
Malonumas, t.y. siekis mėgautis aštriais pojūčiais.
Smalsumas. Paaugliai yra smalsūs, linkę eksperimentuoti, imlūs įvairioms naujovėms: matant, kad kitiems nuo narkotikų linksma, ir pačiam norisi pabandyti.
Jaunatviškas maištas. Jauniems žmonėms norisi išsišokti, kuo nors išsiskirti iš bendraamžių. Tuo „kažkuo” neretai ir tampa narkotikų vartojimas, kuris, viena vertus, išprovokuoja suaugusiųjų reakciją, kita vertus, suteikia progą pasigirti neįprasta patirtimi prieš „nepatyrusius” draugus.
Prieinamumas. Mažėjant narkotikų kainoms, jie tampa vis prieinamesni.
Aplinka, kurioje klesti nedarbas, prastos gyvenimo sąlygos, kiti materialiniai nepritekliai. Tokiose bendruomenėse (miestų kvartaluose) prekyba narkotikais tampa alternatyviu pajamų šaltiniu, kontroliuojamu galingų nusikalstamų grupuočių. Taip pat jauną žmogų į narkotikus gali pastūmėti stresas ir nuobodulys, kuriuos sukelia gyvenimas tokioje aplinkoje, o kartu ir finansinė nauda, kurią tikimasi gauti ne tik vartojant, bet ir pačiam tampant smulkiu prekeiviu. Negalima neįvertinti ir bendraamžių daromos įtakos, noro neatsilikti nuo narkotikus vartojančių draugų.
Problemų sprendimas. Kai kuriems paaugliams narkotikai tampa „vaistais”, kuriais mėginama išspręsti iškilusias problemas: išgydyti psichologines traumas po nesėkmingų santykių, sumažinti įtampą, pamiršti nemalonias emocijas, nepasitenkinimą ryšiu su tėvais, bendraamžiais ir pan.
2 Mitas. Visi narkotikų vartotojai yra iš asocialių šeimų, iš žemesnių socialinių sluoksnių.
Faktas. Aplinka, kaip jau minėta, yra tik vienas iš narkotikų vartojimo rizikos veiksnių. Iš tiesų narkotikus vartoja įvairių socialinių sluoksnių žmonės – tiek tie, kurie gyvena lūšnynuose, tiek tie, kurie mėgaujasi pinigais ir šlove.
3 Mitas. Narkotikai – tai vien skausmas ir nelaimės.
Faktas. Jeigu kalbant apie narkotikus bus akcentuojama tik blogoji narkotikų vartojimo pusė, vaikui kils įtarimas – tai kodėl žmonės pradeda juos vartoti? Reikia pripažinti, kad iš pradžių narkotikai kelia nuotaiką, suteikia energijos, leidžia atsipalaiduoti ir pasilinksminti, tik vėliau susiduriama su problemomis. Apskritai galima išskirti keturias tipiškas stadijas, kurias paprastai pereina jauni narkotikus vartojantys žmonės:
Eksperimentavimas. Viena dažniausių priežasčių, kodėl pradedama eksperimentuojant vartoti narkotikus – smalsumas, noras suprasti, kaip tam tikra medžiaga veikia. Todėl šioje stadijoje nereguliariai vartojamas alkoholis, rūkoma, bandomi įvairūs narkotikai – kanapės, vaistai, lyginamas jų poveikis. Kadangi organizmas prie jų dar neįpratęs, galima atmetimo reakcija, apsinuodijimai. Ar žmogus toliau reguliariai vartos kokią nors medžiagą, neretai priklauso ir nuo pirmo pabandymo patirties.
Ankstyvasis problemiškas vartojimas. Šiuo atveju narkotikai vartojamos reguliariai, dažniausiai – savaitgaliais. Kad vartojimas jau darosi problemiškas, rodo besivystanti tolerancija, t.y. žmogus nebereaguoja į narkotikus taip, kaip reagavo pačioje pradžioje, tad siekiant pradinio rezultato reikia vis didesnės narkotiko dozės. Be to, visada išlieka perdozavimo rizika ir pavojus susidurti su neaiškios kilmės bei itin pavojingos sudėties narkotikais.
Problemiškas vartojimas. Vartojama reguliariai ir dažniau nei tik savaitgaliais per pasilinksminimus, toliau didėja organizmo tolerancija, sunkėja neigiamos pasekmės, gali prasidėti depresija. Tolerancijos vystymasis dar nėra priklausomybė, nors dauguma narkotikų, kurie sukelia toleranciją, gali sukelti ir priklausomybę.
Piktnaudžiavimas. Alkoholis ar narkotikai vartojami impulsyviai, paprastai kasdien. Pasireiškia pirmieji priklausomybės požymiai. Priklausomybė – tai toks asmens elgesys, kai narkotinių medžiagų vartojimas jam tampa daug svarbesnis už tą jo elgesį ar veiksmus, kuriuos jis anksčiau mėgo. Svarbiausias priklausomybės rodiklis – asmens potraukis (dažnai labai stiprus, kartais nenugalimas) vartoti narkotikus. Pagrindinė neigiama priklausomybės savybė – šių medžiagų vartojimo kontrolės sumažėjimas. Kai smegenų ląstelės prisitaiko prie pastovaus narkotikų buvimo, normaliai funkcionuoja tik jiems veikiant. Todėl kai organizme narkotiko nebelieka, vyksta įvairios fiziologinės reakcijos – gali būti silpnos (pvz., nuo kofeino), ar net grėsmingos gyvybei (pvz., nuo alkoholio). Tai žinoma kaip abstinencijos sindromas. Pavyzdžiui, heroino atveju abstinencija gali būti labai sunki ir piktnaudžiaujantis narkotikais juos vartos vėl, kad panaikintų abstinencijos sindromą.
4 Mitas. Narkotikai yra „sunkūs” ir „lengvi”
Faktas. Narkotikus įprasta skirstyti į „lengvus” (kanapės, ekstazis, amfetaminas) ir „sunkius” (heroinas, kokainas), tačiau šis skyrimas yra visiškai nepagrįstas. Nuo visų rūšių narkotikų per ilgesnį ar trumpesnį laiką gali išsivystyti priklausomybė, jie taip pat gali tapti mirties priežastimi. Nesvarbu, kad kol kas daugiausiai mūsų visuomenėje kalbama tik apie opioidų, t.y. heroino, aguonų sukeliamą žalą. Tai, kad daugiausiai gydytis kreipiasi opioidų vartotojai nereiškia, kad kanapių, sintetinių narkotikų ir kokaino vartotojai neturi psichikos ir fizinės sveikatos problemų ir nesikreipia dėl jų į specialistus. Daugiau apie atskirų narkotikų vartojimo pasekmes ieškokite informacijos rubrikoje „Apie narkotikus”.
5 Mitas. „Mūsų laikais” narkotikų nebuvo, o šiuolaikinis jaunimas juos vartoja iš neturėjimo ką veikti ir „pasileidimo”.
Faktas. Narkotikų vartojimo priežastis jau aptarėme, o dėl narkotikų nebuvimo, tai psichiką stimuliuojančios medžiagos egzistavo visais laikais. Nuotaiką pakeliančių ar pasaulio suvokimą pakoreguojančių narkotinių medžiagų vartojimą žmonės praktikavo tiek religinių ritualų metu, tiek siekdami „dvasinio nušvitimo”, tiek elementaraus malonumo. Keičiasi tik narkotikų „mados”.
6 Mitas. Jau geriau gerti alkoholį nei vartoti narkotikus.
Faktas. Priklausomybė išsivysto tiek nuo narkotikų, tiek nuo alkoholio. Abu svaiginimosi būdai tampa nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų, savižudybių, apsinuodijimų, fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų priežastimi.