Alkoholis, kiti narkotikai, svaigalai – tai tik žodžiai, gyvenimo būdas ar mirtis? 36-erių metų vyras įsitikinęs, jog alkoholis – tai tamsa, kuri pasiglemžia viską: ne tik gražias gyvenimo akimirkas, artimųjų rūpestį, meilę, bet ir viską, kas yra aplinkui. Kantrus Povilas papasakojo apie tai, kaip nugyveno vieną gyvenimą ir kaip šiuo metu gyvena kitą. Taip, taip – jis yra tikras, jog turi antrąjį gyvenimą, antrąjį šansą ir rojų, nes pragarą jis jau išgyveno. Vyras gerdavo 2-3 kartus per savaitę, o jo mylimoji kiek rečiau 1-2 kartus.
Po tuščių butelių – tuščia siela
Po tokių dienų buvo tuščias tikrai ne vienas ir ne du buteliai, o širdis plyšdavo iš skausmo. Vyras pykdavo ant savęs dėl tokio elgesio, kentėdamas pagirias pasižadėdavo, jog šis kartas paskutinis. Tokių pasižadėjimų buvo labai daug, tačiau situacija kartojosi vėl ir vėl – alkoholis liejosi per kraštus. Žmonai toks elgesys labai nepatikdavo, nors ši ir pati neatsisakydavo taurelės, bet save pateisindavo dėl mažesnio suavartojamo alkoholio kiekio.
Kančios tęsėsi daug metų, kol vieną dieną vyras nusprendė – reikia pabandyti! Jis suvokė, jog net jeigu nepavyks atsisakyti alkoholio, jis nieko nepraras, o štai prarasti žmonos jis tikrai nenorėtų. Tad kupinas ryžto jis nusprendė žengti kitokiu keliu. Pirmoji stotelė buvo anoniminių alkoholikų klubas, kuriame jis lankėsi kartu su žmona. Tačiau ši stotelė buvo nesėkminga – vyras greitai pamiršdavo tai, apie ką buvo kalbama tame klube. Jis ir vėl iš naujo dienas sutikdavo su buteliu degtinės – nes kas gi dar galėtų jį nudžiuginti… Tuo labiau, kad vieną kartą pralaimėjęs kovą su alkoholiu, jis jautėsi beviltiškas ir silpnas. Išgėręs Povilas niekada nebūdavo ramus, jį aplankydavo nepaaiškinamas agresijos priepuolis. Įvairūs konfliktai, barniai su mylima moterimi ir net smurtas – visa tai buvo alkoholio padarinys. Žmona šiuo nuodu mėgavosi kur kas rečiau, todėl neapsikentusi blaiviam Povilui uždavė klausimą – aš ar alkoholis?
“Ir nežinau kodėl, bet tada, 2014 metais, aš atsakiau, jog geriau mesiu tą nuodą nei kad būsiu paliktas žmonos“, – pasakojo Povilas. Žmona norėjo padėti ne tik vyrui, bet ir sau, kad jų šeimoje nebūtų nė lašo, kaip dabar vadina, žudiko. Vyras pradėjo ieškoti internete informacijos apie tai, kaip gali sau padėti ir rado nemažai informacijos apie kodavimą nuo alkoholio, kuris, kaip jis manė, gali būti paskutinis šansas išgyventi. Taip ir nutiko. Ten pat atradęs informacijos apie Maksimalietį nusprendė pas jį apsilankyti. Pabendravęs su juo, pasiryžo užsikoduoti. Nuo tos dienos iki šios jų šeimoje nėra nė lašo alkoholio. Skamba kaip fantastika, tačiau jų šeimoje tai realybė, dėl kurios jie dėkingi sau, Dievui ir Maksimaliečiui.
Pirmas klausimas, kurį taip kirbėjo užduoti, buvo apie sunkumus. Kaip gyventi aplinkoje, kurioje žmonės elgiasi kitaip: mėgsta išgerti, neatsisako alkoholio per šventes ar įprastas darbo dienas, savaitgalius. Juk per tiek metų susikaupė nemažas draugų ratas, kaip su jais?
„Iš tikrųjų nenorėjau prarasti draugų, nepaisant to, jog jie mėgdavo išgerti. Iš pradžių būdavo pagundų išgerti, kuomet užklupdavo sunkumai, širdyje apsilankydavo liūdesys, o aplinkui žmonės išgerdavo skanaus vyno taurę. Bet tai buvo tik pagunda, noras buvo kur kas stipresnis“, – įsitikinęs Povilas.
Jis pasakojo, jog pažįstami bei draugai iš pradžių su ironija reagavo į jų pasakymą, jog nebenori vartoti alkoholio. Pašaipiai nusijuokdavo ir sakė, jog pasiūlys po pusvalandžio. Tačiau nei Povilas, nei žmona nepasidavė tokiems užgauliojimams. O vėliau jie liovėsi: draugai pamatė, kad tai nebuvo pokštas, jie išties nori gyventi kitaip.
Žengę blaivystės keliu, jauni žmonės įsimylėjo iš naujo, išsaugojo santuoką ir ją sustiprino bei susirado kur kas geresnius darbus. Jie palaikymą gavo ne tik vienas iš kito, bet ir iš tėvų, artimųjų.
Pasveikus, pavyko susilaukti sveikos atžalos
Labiausiai nudžiugau išgirdęs, jog šeima, kuri daug metų bandė susilaukti atžalos tiek natūraliu, tiek dirbtiniu būdu, šiandien jau džiaugiasi rezultatu. Tiesa, net aštuonerius metus šie bandymai buvo nesėkmingi, o natūraliai pastoti pavyko tik po keturių mėnesių visiškos blaivystės.
Šiandien Povilas džiaugiasi, jog jo pavyzdžiu žengė taip pat jo brolis, kuris pradėjo gyventi tikrą laimingą gyvenimą, kuriame nėra nuodų. Mano šypseną taip pat sukėlė jo pasakymas “Mes norime parodyti savo naujagimiui, kad blaivybė – tai dorybė”. Daugiau klausimų nebekilo.
Paprašius pakomentuoti šią istoriją psichoterapeutas Marius Gabrilavičius (M.G.Maksimalietis) sutiko trumpai pasidalinti mintimis apie alkoholio poveikį vaisingumui.
Šiandien ypač daug porų negali susilaukti vaikų natūraliu būdu. Ar tiesa, jog tam įtakos turi ir alkoholio vartojimas?
Taip, tam turi įtakos ne tik alkoholinis narkotikas, bet ir bet kokios psichotropinės medžiagos.
Tad ką tokio alkoholis padaro moters organizmui, kad ši negali pastoti? O gal tai vyras negali jos apvaisinti?
Mano giliu įsitikinimu, yra taip (pasistengsiu išdėstyti kuo paprasčiau): mokslininkai deklaruoja tik apie 5% ištyrę žmogaus smegenų, o tai reiškia, kad bet koks smegenų veikimas, įsikišus į jas bet kokioms psichotropinėms medžiagoms, jas sugadina, o ne atpalaiduoja ar pagydo. Pavyzdžiui, tai tas pats, kaip pasiimti plaktuką ir pradėti kalti per sugedusio laikrodžio mechanizmą, tikintis, kad jis tokiu būdu pasitaisys. Mūsų smegenys yra kelis tūkstančius kartų sudėtingesnis ir svarbesnis mechanizmas nei laikrodis, dėl to jo veikti negalima niekuo, kol mes apie jį beveik dar nieko nežinome. Kad smegenys yra pats svarbiausias viso organizmo organas, mums įrodo mumyse suformuota stipri, ypatingai sandari ir saugi kaukolė, kuri atlieka labai svarbią paskirtį – ji saugo mūsų viso kūno pagrindinį organą, viso žmogaus organizmo valdymo centrą – smegenis. Viena iš pagrindinių mūsų smegenų paskirčių yra priežiūra – visų mūsų organų harmoningo tarpusavio sąveikavimo. Kuomet valgome maistą, mūsų kūnas gauna energijos, bet tuo pačiu metu, pakliuvus naujam kiekiui ivairiausių mineralų, išsibalansuoja mūsų organų veikla. Kadangi žmogaus organizme turi būti atitinkamas kiekis įvairiausių mineralų, nes kitu atveju formuojasi struktūriniai pokyčiai organuose, kurie veda organus į visiškas destrukcijas – formuoja ligas, tai smegenys būtent tuo ir užsiima – balansuoja tų mineralų kiekius. Ko pakliūna per daug, priverčia organus atsikratyti tų mineralų, o ko pakliūna per mažai, priverčia kūną suvalgyti to maisto, kuriame yra mineralų, kurių trūksta. O jei suvalgome ar išgeriame ko nors nuodingo – priverčia kūną išsivemti. Kuomet mūsų smegenys nėra pažeidinėjamos psichotropinėmis medžiagomis, jos kuo puikiausiai susitvarko su savo paskirtimi ir išlaiko mūsų organizmą funkcionuojantį harmoningai be klaidų, o tai reiškia – be besiformuojančių ligų. Kalbant apie vaisingumą, smegenys taip pat yra atsakingos už visų biocheminių junginių formavimąsi mūsų organizme (limfos, insulino, skrandžio sulčių ir kitų). Tuo tarpu pas vyrus jos koreguoja ir spermatozoidų formavimosi procesus, o pas moteris – kiaušinėlių. Smegenys po paskutinio jų apsvaiginimo alkoholiu, nikotinu, psichotropiniais vaistais ar kitais narkotikais atsistato iki maximaliai natūralaus funkcionavimo režimo tik per 2-3 savaites. Tad jei žmogus per 2-3 savaites įsileidžia ko nors psichotropinio, jos niekada neatsistato iki natūralaus funkcionavimo režimo, o tai reiškia, kad mūsų organizmo valdymo ir biocheminių junginių formavimo centras nuolat yra sugedęs… Kai žmogui sukasi nuo alkoholio galva, šis efektas mūsų visuomenėje nekaltai vadinamas apgirtimu, apsvaigimu, kai tuo tarpu žmogus yra sugadinęs svarbiausią savo kūno organą – smegenis. Pagirios – smegenų sugadinimo pasekmė ir įrodymas. Taigi, jei per 2-3 savaites nors vienas iš lytinių partnerių vartojo kažko psichotropinio, jų dauginimosi biocheminiai junginiai dėl sutrikdytų smegenų susiformuoja klaidingai. Klaidingai susiformavę spermatozoidai arba kiaušinėliai tampa neįgalūs suformuoti naują gyvybę arba, labai dažnais atvejais, suformuoja naujas gyvybes su įgimtais defektais. Psichotropines medžiagas vartojančiųjų vaikai gali mirti nuo vėžio ar kitų įgimtų struktūrinių organų sutrikimų, nors patys vaikai niekada nevartojo šių nuodų.
Kokie būna padariniai, kai moteris pastoja tada, kai kartu su partneriu mėgaujasi alkoholiu ?
Į šį klausimą jau atsakiau: tiesiog rizikuoja nepastoti arba susilaukti naujagimio su igimtais defektais.
Koks jausmas apima sužinojus, jog pas Jus užsikodavę žmonės pagaliau sėkmingai susilaukia atžalų?
Iš tiesų yra ypatingas jausmas, kai pavyksta prisiliesti prie tokios Dievo dovanos kaip gyvybės užsimezgimas. Su tokiais atvejais susidūriau ne vieną kartą, kuomet po užsikodavimo nuo alkoholio bei rūkymo šeimos po daugelio nevaisingumo metų susilaukia naujagimio. Mane tokie atsiliepimai džiugina labiausiai. Pradėjau net svarstyti galimybę konsultuoti šeimas, kurioms niekaip nepavyksta susilaukti vaikelio. Esu labai dėkingas šiai šeimai už išties atvirą pasidalinimą.
Kartais nevaisingumą išgydo ne operacijos, vaistai, vizitai pas įvairius gydytojus, bet sugebėjimas atsisakyti alkoholio, nikotino, kitų narkotikų, antidepresantų ir bet kokių kitų psichotropinių medžiagų.
Žurnalistė Sabina Adamovič
Atminkite, kad bet koks psichotropinis smegenų veikimas jas gadina ir tikrai niekada nepagydo ir nepaskatina geresnio jų funkcionalumo. Neįgimti psichiniai sutrikimai – jų pasireiškimas per įvairiausias neurozes, tai smegenų kalba – prašymas nustoti jas veikti, t.y. psichotropiškai gadinti. Nėra tokių bėdų gyvenime, tokio streso, kuris iššauktų neatsistatančius savaime psichinius nukrypimus, jei žmogaus smegenys nuolat išlaikomos nepažeidžiamos bet kokiomis psichotropinėmis medžiagomis. Būkite budrūs! Nepasiduokite sistemai!
