Rokiškėnas Stasys Samulionis dar prieš kelias dienas laukė kompiuterinės tomografijos tyrimo atsakymo – prieš Jonines buvo atvykęs į Nacionalinį vėžio institutą rutininiam patikrinimui. Tyrimo rezultatai parodė, jog liga stabili.
Septinti metai su išplitusia liga
Stasys Samulionis išplitusiu plaučių vėžiu serga jau septintus metus. „Patekau į Nacionalinį vėžio institutą, esu dėkingas likimui, kad taip atsitiko. Čia nuostabūs gydytojai, puikus kolektyvas. Onkologai pasiūlė dalyvauti klinikiniame tyrime – buvau gydomas naujais vaistais. Nė sekundės nedvejodamas sutikau su jų pasiūlymu, neskaitęs vos ne 20 lapų sutarties – pasirašiau. Dabar galiu pasakyti, kad gydymas nebaisus. Aš, kaip inžinierius, siūlau, kad ir Panevėžio ligoninėje galėtų leisti tokius vaistus. Juk reikia tik lašelinės – nereikėtų mums taip toli važiuoti. Po to gavau spindulinę terapiją ir chemoterapiją. Nėra toks baisus gydymas, nereikia bijoti. Tik trečią dieną blogesnė savijauta būna, o po to viskas stabilizuojasi, “ – pasakojo Stasys Samulionis.
Gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė sako, jog šiuo metu šis pacientas yra stebimas. „Tada, prieš septynerius metus, tik dalyvaudamas klinikiniame tyrime pacientas galėjo būti gydomas inovatyviu imunoterapiniu preparatu. Šiandien galime pasidžiaugti, jog esant išplitusiam plaučių vėžui gydymą Lietuvoje jau galime pradėti nuo imunoterapijos arba jos deriniu kartu su chemoterapija”, – sako gydytoja V. Gedvilaitė.
Galime išgydyti ir labai agresyvią ligą
„Jeigu anksčiau sakydavome, kad su ketvirtos stadijos liga žmonės gyvena metus ar dvejus, tai dabar sakome, jog yra tokių atvejų, kai, priklausomai nuo gydymo, mūsų pacientai gyvena 5 ir daugiau metų. Mes turime tokių ligonių, kurie sirgo labai agresyvia plaučių vėžio forma ir po gydymo jie gyvena 10 metų. Ar galime sakyti, kad tokiu atveju yra išgydytas plaučių vėžys? Be abejo – taip“, – sako prof. Saulius Cicėnas, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai.
Tačiau visgi plaučių vėžys išlieka viena iš agresyviausių onkologinių ligų, kuri gali recidyvuoti ar atsinaujinti bet kuriuo metu.
Kokios paskutinės naujienos? „Tai grupės naujų vaistų ir imunoterapijos atsiradimas, kuris leido prailginti ligonių gyvenimo trukmę, tai chemo- ir imunoterapijos bei radioterapijos deriniai esant išplitusiam ir vietiškai išplitusiam vėžiui. Dalis šių preparatų jau yra kompensuojami Lietuvoje ir ligoniams jau nebūtina dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Tačiau labai greitai atsiranda naujų vaistų, labai intensyviai vyksta plaučių navikų molekulinės sandaros tyrinėjimai. Iš esmės, mūsų šalyje vaistų kompensavimo mechanizmai lėtesni, naujienos vėluoja, mes turime dar daug klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauti siūlome mūsų pacientams ir gauti patį naujausią gydymą“, – sako profesorius.
Pasak prof. S. Cicėno, jau galime kalbėti apie plaučių vėžio gydymo perspektyvas ir giedrą dangų, kur anksčiau būdavo tik debesys. „Rytoj, liepos 1 d., Vilniuje prasideda tarptautinė konferencija – „XIII Euroregioninė torakalinės onkologijos konferencija: kokias turime realias galimybes padėti pacientui?”. Tai kasmet organizuojama konferencija, kurioje dalyvauja pasauliniai ekspertai, pasijungia kolegos iš Kinijos. Anksčiau pasauliniai plaučių vėžio kongresai vykdavo kas ketveri metai, po to – kas dveji, o dabar vyksta kiekvienais metais, kadangi į klinikinę praktiką ateina labai daug naujovių, reikia pristatyti klinikinių tyrimų rezultatus“, – pasakoja prof. S. Cicėnas.
Prof. S. Cicėnas mano, jog šiandien visuomenei būtina priminti, kas daugeliu atejų sukelia šį piktybinį naviką ir kaip galima nuo jo apsisaugoti. „Atsisakyti visų formų tabako rūkymo. Ir visada atsiminti, kad šios ligos gydymas yra labai sudėtingas“, – sako prof. S. Cicėnas.
Genų redagavimo metodas skinasi kelią
Kalbėdamas apie mokslo indėlį į tobulėjantį plaučių vėžio gydymą, prof. Kęstutis Sužiedėlis priminė prof. Virginijaus Šikšnio darbus, pretendavusius į Nobelio premiją. „Prieš 10 metų apie šią technologiją buvo plačiai skelbiama, buvo prognozuojama, jog redaguojant genomą bus galima išgydyti daugelį ligų. Bet nėra paprasta pasakyti, kada ši terapija padės išgydyti vėžį. Šiandien jau yra šios technologijos panaudojimo pavyzdžių. Kinijos mokslininkai atliko kelis klinikinius tyrimus su plaučių vėžiu sergančiais pacientais. Yra daug skeptiškų vertinimų, tačiau vienas iš tyrimų publikuotas prestižiniame žurnale „Nature. Medicine“ ir jame yra patvirtinta, jog šios technologijos naudojimas gali pakeisti gana plačiai naudojamą imuninės sistemos modifikavimo terapiją“, – sako prof. K. Sužiedėlis.
Pasak profesoriaus, genomo redagavimo technologija leidžia kitu būdu atlikti imuninės sistemos modifikavimą ir imuninės sistemos ląstelės tampa labai smarkiai kovojančios prieš vėžines ląsteles. „Amerikiečių mokslininkų yra atliktas analogiškas tyrimas su sarkoma sergančiais pacientais. Pademonstruota, kad technologija veikia, nekyla abejonių, jog ji bus labai naudinga ir mokslininkams. Mums nebereikės kelti hipotezių, kad vienas ar kitas genas atsakingas už ką nors. Atsiradus visuminiams tyrimams, galima tiesiog palyginti atsparias ir neatsparias terapijai ląsteles, palyginti jas, pasakyti, kuo jos skiriasi. Genomo redagavimo technologijos leidžia peršokti per daugelį etapų ir iš karto sukurti tokias ląsteles, kurios iš karto parodytų, ką reikia padaryti, kad atsparumas nesivystytų arba atsiradęs būtų nuslopintas“, – aiškina prof. Kęstutis Sužiedėlis.
Daugiausiai plaučių vėžiu serga vyrai Vengrijoje
Pasaulyje 2020 m. buvo diagnozuota 2,2 mln. naujų plaučių vėžio atvejų ir 1,8 mln. mirčių nuo šios ligos. Tarp vyrų plaučių vėžys yra dažniausias piktybinis susirgimas (14,3 %) ir dažniausia mirčių nuo piktybinių navikų priežastis (21,5%). Tarp moterų onkologinių susirgimų plaučių vėžys užima trečią vietą (8,4 %), o tarp mirčių antrą vietą (13,7 %).
„Didžiausi vyrų sergamumo rodikliai būdingi Rytų Europos, Vakarų Azijos, Šiaurės Afrikos šalims, Kinijai, Filipinams, Indonezijai. Didžiausias vyrų sergamumas pasaulyje stebimas Vengrijoje (77 atv./100 000 gyv.). Moterų sergamumas plaučių vėžiu didžiausias Šiaurės Amerikoje, Šiaurės ir Vakarų Europoje (ypač Danijoje ir Nyderlanduose), Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, taip pat Kinijoje. Toks geografinis sergamumo pasiskirstymas neabejotinai susijęs su istoriniu rūkymo paplititimu, įskaitant trukmę, intensyvumą, cigarečių tipą“, – sako epidemiologė doc. Giedrė Smailytė.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, dauguma jų – vyrams (apie 1200 atvejų). „Vyrų sergamumo rodikliai palyginti su kitomis Vakarų ir Šiaurės Europos šalimis yra dideli (53,5 atv./ 100,000), o tarp moterų ženkliai mažesni nei kitose ekonomiškai stipriose šalyse (7,3 atv./ 100,000). Vyrų sergamumo pokyčiai panašūs į išsivysčiusių šalių – po didėjimo laikotarpio stebimas mažėjimas, o moterų sergamumas skirtingai nuo kitų vakarų šalių yra stabilus. Sergamumo pokyčiai mūsų šalyje taip pat susiję su rūkymu. Sovietų laikotarpiu daugiausia buvo rūkomos cigaretės be filtrų: cigarečių su filtru dalis nuo 1,1% 1963 m. padidėjo iki 30% 1982 m., tačiau toms cigaretėms buvo būdingas ypatingai didėlis kiekis dervų (90% cigarečių 20 mg ir daugiau). Duomenų apie rūkymo paplitimą yra nedaug – pirmieji tik po Nepriklausomybės paskelbimo. Rūkymo paplitimas tarp vyrų nuo 44% 1994 m. sumažėjo iki 33% 2012 m., o tarp moterų padidėjo nuo 7% iki 13%“, – aiškina doc. G. Smailytė.
Susirgusių plaučių vėžiu išgyvenamumo rodikliai yra maži. 5-erių metų išgyvenamumas tesiekia 10-15 % ir ženklių išgyvenamumo pokyčių per pastaruosiu du dešimtmečius nestebima nei Lietuvoje, nei pasaulyje.
Tabako rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų
„Mokslinių tyrimų duomenimis, rūkančių asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnė negu niekada nerūkiusių. Kuo jaunesnis amžius, kai asmuo pradeda rūkyti, kuo ilgesnis rūkymo „stažas“ (trukmė) ir kuo didesnis per dieną surūkomų cigarečių skaičius, tuo didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu. Nuo rūkymo pradžios iki plaučių vėžio simptomų atsiradimo paprastai praeina iki 20–40 metų. Metusių rūkyti asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu yra reikšmingai mažesnė nei rūkančių. Bet kokio amžiaus ne per vėlu mesti rūkyti, tačiau jaunesniame amžiuje metus rūkyti, vėžio rizika sumažėja labiau“, – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everatt.
Pasak epidemiologės, sergamumo plaučių vėžiu bei mirtingumo nuo šios ligos pokyčiai įvairiose šalyse ir gyventojų grupėse atspindi tabako epidemijos pokyčius tose populiacijose. „Plintant tabako epidemijai ir didėjant mirtingumui nuo plaučių vėžio ir kitų tabako sukeltų ligų, daugumoje Vakarų Europos šalių buvo įdiegtos efektyvios tabako prevencijos ir pagalbos metantiems rūkyti programos, kurios sustabdė ir reikšmingai sumažino rūkymo paplitimą tose šalyse. Pavyzdžiui, 2020 m. Jungtinėje Karalystėje rūkė tik 12 proc., Švedijoje – tik 6 proc. vyrų,. Mažėjantį rūkymo paplitimą tarp vyrų šiose šalyse sekė mažėjantis sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio. Lietuvoje Eurostat duomenimis, 2020 m. Lietuvoje rūkė 45 proc. vyrų, pagal rūkymo paplitimą tarp vyrų Lietuva buvo trečioje vietoje Europos Sąjungoje. Tai lemia didelius vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio rodiklius Lietuvoje“, – teigia dr. R. Everatt.
Pasaulyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, plinta naujų tabako produktų – elektroninių cigarečių (el. cigarečių) ir kaitinamųjų tabako produktų (KTP) –naudojimas. Lietuvoje el. cigaretes yra bent pabandę vartoti 16 proc.; KTP – 10 proc. gyventojų (ES – 14 ir 6 proc., atitinkamai). Tarp vyrų, vartojo arba bandė el. cigaretes – 23 proc., KTP – 16 proc., t.y. daug daugiau nei ES (atitinkamai 17 proc. ir 8 proc.). Lietuvoje el. cigaretes ir KTP vartoja arba bandė vartoti didelė dalis jaunų žmonių: tarp 15–24 metų asmenų – 37 proc. (ES – 25 proc.), KTP – 25 proc. (ES – 11 proc.), o tarp 25–39 metų asmenų el. cigaretes – 36 proc. (ES – 22 proc.), KTP – 25 proc. (ES – 10 proc.).
„Elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kurio sudėtyje yra nikotino, propileno glikolio arba glicerolio ir skonių priedų (“vaisių”, “tabako”, “mentolo”,“vanilės” ir kt.). Rūkant, tirpalas garuoja, įkvepiami garai-aerozolio lašeliai. Šiame aerozolyje tabako nėra, bet yra cheminių medžiagų, susidariusių iš el. cigaretes pripildančių skysčių (propileno glikolio, glicerolio, nikotino, vandens, kvapiųjų medžiagų, konservantų), taip pat susidariusių cheminių reakcijų metu kaitinamajame elemente ar temperatūros poveikyje.
KTP vartotojai įkvepia nikotino, kuris išsiskiria kaitinant tabako lapus. Nors kenksmingų cheminių medžiagų lygiai yra mažesni nei vartojant įprastas cigaretes, tai nereiškia kad KTP yra saugesni. Tyrimai rodo, kad KTP sudėtyje yra tos pačios kenksmingos cheminės medžiagos kaip įprastose cigaretėse, taip pat kitų kenksmingų medžiagų, kurių įprastose cigaretėse nėra“, – sako dr. R. Everatt.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro informacija:
- Kaitinamieji tabako produktai yra nauji, jų trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis sveikatai – nežinomas. Būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kad tai būtų nustatyta.
- Bet kokių tabako produktų, tame tarpe ir KTP, vartojimas yra žalingas, ypač – paauglių, jaunų suaugusių, nėščiųjų, taip pat nerūkančių sveikatai.
- Nesvarbu, ar kaitinama elektroniniu būdu ar liepsna (el. cigaretės ar KTP), šiuose produktuose yra nikotino.
- Nikotinas sukelia stiprią priklausomybę.
- Nikotinas gali pakenkti besivystančioms paauglių smegenims.
- Smegenys vystosi iki 25 metų amžiaus.
- Nikotino vartojimas gali žalingai paveikti tas smegenų dalis, kurios atsakingos už dėmesį, mokymąsi, nuotaiką, impulsų kontrolę.
- Nikotino vartojimas paauglystėje gali padidinti polinkį į priklausomybę nuo kitų vaistų vėliau.
- Nikotinas yra toksiškas besivystančiam vaisiui.
- Nėra mokslo įrodyta, kad KTP padeda rūkantiems mesti rūkyti.
- Reikia daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų nustatyta, ar įprastas cigaretes rūkę suaugę, pradėję vartoti išimtinai KTP, gali sumažinti savo riziką susirgti tabako sukelta liga.
- Jei niekada nevartojote tabako produktų – nepradėkite.
