Iki pandemijos buvę tikra egzotika, infraraudonųjų spindulių termometrai pasklido po viešąsias erdves, leisdami akimirksniu pamatuoti temperatūrą ir nustatyti sergančiuosius. Kaip teisingai interpretuoti rodmenis ir ar verta juos naudoti namuose, atsako vaistininkė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė sako, kad šie termometrai yra patogūs naudoti namuose, kadangi jų pagalba be kūno papildomai galima išmatuoti ir vandens bei maisto temperatūrą – tai labai pravartu auginantiems mažylius.
„Dažnai temperatūros matavimas vaikams nėra malonus procesas, o su šiuo termometru galima patogiai apytikriai nustatyti, ar vaiko temperatūra yra pakilusi ir tada vertinti, ar norima tikslesnių rezultatų naudojant kitą termometrą. Ypač jie patogūs nakties metu, kai vaikas miega ir abejojama, ar jam temperatūra jau kyla, ar dar ne – nereikia vaiko budinti“, – komentuoja ji.
Kaip teisingai matuoti?
Remiantis gamintojo instrukcijomis, prieš matavimą termometras turėtų būti laikomas bent 30 min. pastovioje kambario temperatūroje, jo įjungti nereikia.
„Paspaudus „Start“ mygtuką, ekrane 1 sek. matomi visi segmentai. Tuomet ekrane pasirodo mirksintis «°C»/«°F» simbolis, mėlyna švieselė bei pyptelėjimas, pranešantys, kad prietaisas parengtas matavimui. Tikslesniam matavimui nuo kaktos reikia pašalinti visus plaukus, prakaitą ar purvą. Termometras turėtų būti nukreiptas ne didesniu nei 1-3 cm atstumu į kaktos vidurį. Atstumas gali skirtis – tai priklauso nuo gamintojo, bet dažniausiai rekomenduojama iki 3 cm. Termometro sensoriui nustačius, kad atstumas yra teisingas, matavimas atliekamas automatiškai, po maždaug 3 sek. pasigirsta ilgas garsinis signalas, reiškiantis matavimo pabaigą. Negalima atitraukti prietaiso, kol matavimas nepasibaigė“, – kaip naudotis termometru aiškina G. Tautkevičienė.
Jei temperatūra matuojama pačiam sau, vaistininkė sako, kad atkreipus termometrą į save matoma žalia šviesa, reiškianti, kad matavimas prasideda, termometrą reikia laikyti atkreiptą į kaktą, kol šviesa užges, o išgirdus signalą – ekrane bus matomas rezultatas. Ji pataria viso temperatūros matavimo metu termometrą laikyti vertikaliai.
Nukreipti į kaktą
Rekomenduojama, kad infraraudonųjų spindulių termometrais būtų matuojama kakta, mat ją lengviau pasiekti ir paprasčiau išlaikyti nejudinamą.
„Per pandemiją viešose įstaigose buvo matuojama riešo temperatūra dėl kilusio žmonių pasipiktinimo ir baimių, kad infraraudonieji spinduliai pablogins jų atmintį ar kitas kognityvines funkcijas“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.
Normali temperatūra matuojant šiuo termometru yra 35.4 – 37.4 °C, tačiau matuojant skirtingose kaktos vietose temperatūra gali skirtis.
„Norint gauti tikslesnius rezultatus, temperatūra neturėtų būti matuojama valgio metu ar iš karto po jo. Matuojant neturėtų būti geriama. Taip pat nerekomenduojama judėti prieš matavimą ar jo metu. Be to, temperatūra neturėtų būti matuojama drėgnoje patalpoje“, – pažymi vaistininkė.
2 iš 3 prašo patarimo
Anot G. Tautkevičienės, kokį termometrą išsirinkti – vienas dažniausiai užduodamų klausimų vaistinėje. Iš 3 klientų, perkančių termometrą, bent 2 visada klausia patarimo.
„Dažnai vyresnio amžiaus gyventojai vis dar ieško gyvsidabrinių termometrų, kurie pagal Europos Sąjungos direktyvas nepardavinėjami jau 13 metų. Jie argumentuoja, kad tai jiems buvo geriausias termometras, bet tuo pačiu prasitaria, kad jam sudužus, turėjo nemažai išgąsčio dėl gyvsidabrio keliamo pavojaus gyvybei“, – akcentuoja ji.
Vaistininkė tęsia sakydama, kad žmonės į elektroninius termometrus dažnai žiūri skeptiškai, nes, pasak jų, jie yra netikslūs. Tačiau kur kas dažnesnė problema yra ne termometras, o neteisingas jo naudojimas. Dėl to gyventojai yra linkę rinktis įprastus, skystuoju metalu pripildytus termometrus – šie sunkiau nusipurto palyginti su gyvsidabriniais, tačiau yra saugūs ir sudužus nepavojingi sveikatai.
„Tikslumas tarp skaitmeninio ir stiklinio nupurtomo yra labai panašus, jei temperatūra bus matuojama pakankamai laiko. Tuo tarpu tikslumas tarp infraraudonaisiais spinduliais matuojančio termometro ir skaitmeninio ar stiklinio skiriasi. Infraraudonųjų spindulių termometro matavimui įtakos turi aplinkos temperatūra, tiesioginiai saulės spinduliai ar skersvėjis. Be to, termometras neturi tiesioginio sąlyčio su kūnu. Dėl minėtų trikdžių šis termometras yra mažiau tikslus palyginti su kitais, bet remiantis jo rodmenimis, galima susidaryti apytikslį vaizdą“, – reziumuoja G. Tautkevičienė.
Taip pat yra infraraudonųjų spindulių termometrų, turinčių papildomą antgalį, kurio pagalba galima pamatuoti temperatūrą ausyje – šio termometro rodmenys yra tikslesni.
