Siekiant mažinti sergamumą lėtinėmis ligomis, Lietuvoje taikomos 5 Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamos prevencinės sveikatos programos: širdies ir kraujagyslių ligų, prostatos, krūties, storosios žarnos bei gimdos kaklelio vėžio. Daugiau apie jas pasakoja sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytojas Žilvinas Barauskas.
„Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs reikalingus tyrimus ar nukreips pas atitinkamą specialistą. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą“, – teigia medikas.
Ką svarbu žinoti?
Viena iš prevencinių sveikatos programų – širdies ir kraujagyslių ligų. Ja vieną kartą per metus gali pasinaudoti 40 – 54 m. amžiaus vyrai bei 50 – 64 m. amžiaus moterys.
„Programos metu sudaromas individualus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planas, pagal kurį, atlikus gydytojo paskirtus tyrimus, įvertinama šių ligų rizika ir paskiriamas nemedikamentinis arba medikamentinis gydymas. Esant didelei rizikai, pacientas siunčiamas į specializuotą kardiologinį centrą detalesniam ištyrimui bei tolesniam gydymui“, – nurodo Ž. Barauskas.
Gydytojo teigimu, ne mažiau aktuali ir 50 – 74 m. amžiaus vyrams bei moterims skirta storosios žarnos prevencinė programa. Jos metu atliekamas slapto kraujavimo testas iš išmatų. Gavus neigiamą atsakymą, programa kartojama po 2 metų. Jei atsakymas teigiamas, pacientas siunčiamas kolonoskopijos tyrimui, kurį, apie tai informavus savo šeimos gydytoją, galima atlikti ir su bendrine nejautra. Neradus pakitimų grįžtama prie įprastos tikrinimo schemos, tačiau juos aptikus ir nustačius onkologinį susirgimą, pacientui skiriamas individualus gydymas bei ligos sekimas.
„Svarbu paminėti, jog įmanomas ir klaidingai teigiamas testo rezultatas, jei tiriamasis asmuo paskutiniu metu turėjo hemorojų, žarnyno polipus, išangės įplėšą ar neseniai vartojo hemo turinčių geležies papildų. Bet kuriuo atveju reikalingas detalesnis ištyrimas“, – paaiškina medikas.
Kitos prevencinės programos
Krūties vėžio prevencinė programa orientuota į 50 – 69 m. amžiaus moteris. Ja galima pasinaudoti kartą per 2 metus. Programos metu atliekamas atrankinis mamografinis tyrimas, kurio rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamografiją atlikusios įstaigos.
Anot gydytojo, svarbu paminėti, jog jaunesnio, reproduktyvaus amžiaus moterims, turinčioms šeiminę anamnezę (atvejus šeimoje) ar užsičiuopus neaiškius, nepaslankius ir neskausmingus darinukus, atliekamas ultragarsinis tyrimas, po kurio aptariama tolesnė sekimo ar gydymo taktika.
„Jei kalbėtume apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą – į ją patenka 25 – 34 m. bei 35 – 59 m. amžiaus moterys, kurios tikrinamos atitinkamai kas 3 ir 5 metus. Programos metu paimamas įprastas onkocitologinis tepinėlis arba tepinėlis skystoje terpėje.
Tyrimo metu galima nustatyti uždegimą, atipines ląsteles ar onkologinius pakitimus. Juos pastebėjus, pacientė siunčiama akušeriui ginekologui, kuris atlieka gimdos kaklelio apžiūrą mikroskopu, prireikus paima audinio gabalėlį detalesniam ištyrimui. Jei detalesnio ištyrimo metu paaiškėja, jog pakitimai yra gerybiniai arba jų išvis nėra, grįžtama prie įprastos tikrinimo schemos pagal amžių“, – sako medikas.
Ž. Barauskas primena ir apie prostatos vėžio prevencinę programą.
„Ji taikoma 50 – 69 m. amžiaus vyrams, tačiau jei prostatos vėžiu sirgo jų tėvai ar broliai, prevencine programa galima pasinaudoti ir nuo 45 m. amžiaus. Programos metu atliekamas PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas iš kraujo. Tolesnė taktika parenkama atsižvelgiant į PSA vertę bei paciento amžių: jei PSA rodiklis <3 ng/ml – tyrimas kartojamas po 2 arba 5 metų. Didėjant vertei bei amžiui, patikros dažnis taip pat didėja. Tuo tarpu PSA esant > 3 ng/ml, pacientą šeimos gydytojas siunčia urologui dėl detalesnio ištyrimo ir tolesnio sekimo arba gydymo“, – teigia Ž. Barauskas.
Medikas pabrėžia, jog kai kuriais atvejais PSA tyrimo vertė gali būti padidėjusi ir dėl kitų priežasčių: esant priešinės liaukos uždegimui (prostatitui), taip pat po lytinių santykių, važiavimo dviračiu. Svarbu, kad kiekvienas atvejis būtų vertinamas individualiai.
Būtina ankstyva diagnostika
„Apibendrinant galima teigti, jog senstant gyventojų populiacijai bei veikiant genetiniams ir išorės veiksniams, didėja ir lėtinių ligų rizika. Kasmet širdies ir kraujagyslių ligos, storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties vėžys pareikalauja nemažai gyvybių. Svarbu taikyti prevencinius tyrimus, kurie leidžia greičiau pastebėti pirmuosius ligos požymius ir nedelsiant pradėti gydymą.
Ankstyva diagnostika taikant prevencines programas – svarbi šiuolaikinės individualizuotos medicinos dalis bei kelias sveikesnės visuomenės link“, – akcentuoja „Antėja“ šeimos gydytojas Žilvinas Barauskas.
