Kovidas, karas, kainų augimas – ar maža streso? Jis lyg botagas širdžiai ir kraujagyslėms. Nelaukite, kol suskaus krūtinę. Geriau profilaktiškai laiku atlikite pažangius kraujo tyrimus, kurie anksti įspėja apie kraujotakos ligos pavojų.
Apėmė apie 119 tūkst. žmonių
Esate dažnai suirzęs, sutriko miegas, praradote darbą, nepasisekė verslas ar išsiskyrėte, mirė artimas žmogus – šį psichosocialinį stresą sukeliančių veiksnių sąrašą galima tęsti. Bet ne tai svarbiausia. Jau kurį laiką pabrėžiama, kad lėtinis emocinis stresas gali būti ne mažiau pavojingas širdžiai nei aukštas kraujospūdis, diabetas, rūkymas ir kt. Tai patvirtina naujas Švedijos Geteborgo universiteto mokslininkų ir kartu dirbusių jų kolegų iš įvairių šalių grupės tyrimas. Apie jį prieš keletą mėnesių paskelbta Amerikos medicinos asociacijos žurnale (JAMA).
Naujas kohortinis tyrimas apėmė apie 119 tūkst. 35–70 metų žmonių (58,2 proc. moterys), gyvenančių 21 šalyje penkiuose žemynuose. Panaudoti perspektyvinės gyventojų epidemiologijos studijos (PURE) duomenys, surinkti nuo 2003 m. sausio iki 2021 m. kovo. Tiriamieji anksčiau nebuvo sirgę širdies ir kraujagyslių ligomis.
Įvertino streso lygį
Tyrimą atlikusius mokslininkus domino emocinio streso poveikis išeminės (koronarinės) širdies ligos, insulto ir kitiems kraujotakos sistemos susirgimų vystymuisi. Kaip nurodo autoriai, dauguma šios srities anksčiau atliktų tyrimų apėmė Vakarų šalių gyventojus, kurie turi dideles pajamas. Šį kartą taip pat analizuoti ir mažai, ir vidutiniškai uždirbančiųjų sveikatos rodikliai.
Stresas buvo įvertintas pagal sudėtinį balą, nustatytą tyrimo pradžioje dalyviams atsakant į klausimus apie stresą darbe ir namuose, pagrindinius gyvenimo įvykius ir finansinį stresą.
Psichologinis stresas apibrėžtas, kaip irzlumo, nerimo jausmas, miego sutrikimas dėl sąlygų darbe ar namuose. Gyvenimo įvykių sukeltas stresas įvertintas pagal tai, ar žmogus per praėjusius metus patyrė bet kurį iš didelių nepageidaujamų įvykių – pavyzdžiui, darbo ar derliaus praradimą, išėjimą į pensiją, verslo nesėkmę, santuokos nutraukimą, sutuoktinio mirtį arba sunkią artimo šeimos nario ligą. Taip pat vertinta, kokio lygio finansinį stresą dalyvis jautė per pastaruosius 12 mėnesių.
Gali priartinti infarktą ar insultą
Apie didelį psichosocialinį stresą pranešė 7,3 proc., apie vidutinį – 18,4 proc., apie mažą – 29,4 proc. tiriamųjų, o 44,8 proc. dalyvių jo nejuto. Be to, mokslininkai įvertino nutukimo, rūkymo, alkoholio vartojimo, hipertenzijos, amžiaus, kraujotakos ligų šeimoje, išsilavinimo ir kitus veiksnius.
Stebėjimo laikotarpiu mirė 7248 žmonės, fiksuota per 4 tūkst. išeminės širdies ligos, arti 3 tūkst. insulto, beveik 6 tūkst. kraujotakos sistemos susirgimų atvejų.
Mokslininkų gautos išvados, leidžia tvirtinti, kad tokių ligų ir mirties rizika padidėja, kai išauga streso lygis, o būtent stiprus psichosocialinis stresas aiškiai susijęs su išemine širdies liga ar insultu. Pavyzdžiui, pacientams, kuriems nustatytas didelis streso lygis, širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo apie 22 proc., o insulto – 34 proc. didesnė.
Emocijos kunkuliuoja – ką daryti
Šiuolaikiniame pasaulyje išvengti emocinio streso praktiškai neįmanoma – ypač krizės sąlygomis. Pažiūrėkime, kiek jo patyrėme COVID-19 pandemijos metu dėl artimųjų ligos ir netekčių, įvesto karantino, žlugusių sumanymų. Po to prasidėjo kainų pasiutpolkė ir sukrėtė karas Ukrainoje. Kai kurie žmonės moka ramiau reaguoti į įvykius, kiti stengiasi mokytis streso valdymo metodikų, tačiau daugeliui emocijos stipriai įsiūbuotos. Todėl specialistai pataria nelaukti, kol suskaus krūtinę. Tuomet jau gali tekti vaistus gerti saujomis ar gultis ant operacinio stalo. Geriau profilaktiškai laiku pasitikrinti, kaip širdis atlaikė stresą. Tai padeda padaryti pažangūs kraujo tyrimai.
Uždegimą skatina ne tik stresas
Kaip žinoma, svarbiausia išeminės širdies ligos, insulto ir kitų organų susirgimų priežastis – aterosklerozė. Jai kontroliuoti įprasta dažnai atlikti kraujo tyrimą – lipidogramą. Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Aterosklerozei progresuojant „blogieji“ kraujo riebalai skverbiasi kraujagyslių sieneles.
Tačiau dabar vis dažniau pabrėžiama, kad būtina kontroliuoti ir kraujagyslių uždegimą. Daug aterosklerozės komplikacijų – širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumo ar infarktų – įvyksta esant normaliam cholesteroliui. Nustatyta, kad uždegimą skatina ir stiprus psichologinis stresas, o taip pat – COVID-19, gripas, dantų ligos ir kt. Todėl kardiologai seka ir uždegimą parodančio didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo (dj-CRB) tyrimo rodiklius.
Verta reguliariai atlikti ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimą, kuris padeda įvertinti cukrinio diabeto riziką.
Ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą iškart leidžia diagnozuoti NT-pro BNP tyrimas. Pavojų susirgti šia mirtinai pavojinga liga didina išgyventas miokardo infarktas, aukštas kraujospūdis, širdies vožtuvų, jos raumens ligos, cukrinis diabetas ir kt. Tai, kad serga širdies nepakankamumu, daugelis pacientų sužino tik paūmėjus ligai, kai netikėtai atsiduria medikų rankos
Laiku apsaugokime širdį!
Daugiau informacijos: https://medicinapractica.lt/apsaugok-stipria-sirdi/
