Paplitusi nuomonė, kad reumatinės ligos – senų žmonių lengvi negalavimai. Realybė kitokia. Reumatoidinis artritas – labai sunki, pavojinga jaunų, darbingų žmonių liga. Nemažai ja susirgusiųjų praranda darbingumą, tampa neįgalūs, prikaustyti prie invalido vežimėlio. Pažeidžia sąnarius.
Reumatoidinis artritas – tai autoimuninės kilmės, lėtinis, nuolat progresuojantis, destrukcinis daugelio sąnarių uždegimas. Iš visų lėtinių ligų – jis labiausiai invalidizuoja. Per 10m. 50% žmonių tampa neįgaliais, iš jų pusė būna prikaustyti prie lovos arba vežimėlio. Nėra aišku, kas sukelia šią lėtinę, progresuojančią uždegiminę sąnarių ligą. Manoma, kad jos atsiradimui įtakos turi genetiniai faktoriai, imuninės sistemos pakitimai, įvairūs aplinkos veiksniai (infekcijos, virusai). Gali prisidėti ir išorinės priežastys: stresai, nepalankios sąlygos.
Reumatoidiniu artritu susergama, kai organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, ima reaguoti į jas kaip į svetimas ir naikinti. Prasideda lėtinis uždegimas. Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau progresuodamas reumatoidinis artritas pažeidžia smulkiuosius, paskui stambiuosius sąnarius ir kitus organus: širdį, plaučius, inkstus, akis, nervus. Ligos eiga priklauso nuo organizmo, todėl vieniems sąnarių deformacijų atsiranda per kelerius metus, kitiems artritas vystosi labai sparčiai. Pasak reumatologų, sergančiuosius reumatoidiniu artritu dažniausiai užklumpa ir širdies bei kraujagyslių ligos, jiems dažniau padidėja kraujo spaudimas.
Reumatoidiniu artritu gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniausiai jis užklumpa gana jaunus. Tai liga visam gyvenimui – jos išgydyti neįmanoma, galima tik pristabdyti. Pagrindiniai reumatoidinio artrito simptomai – sąnarių skausmas, sustingimas, sutinimas. Liga gali prasidėti staiga ar palengva. Iš pradžių pažeidžiamas vienas ar keli sąnariai, žmogus neretai skundžiasi trumpalaikiu rytiniu sąnarių stingimu, skausmu. Vėliau skausmas sustiprėja, ilgiau trunka, sąnariai patinsta. Ligonis jaučia bendrą nuovargį. Liga tai paūmėja, tai aprimsta, bet tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja. Gali atsirasti kietų neskausmingų mazgelių po oda alkūnių srityje ar plaštakose. Raumenys susilpnėja, sumažėja plaštakų jėga. Reumatoidinis artritas – klastinga liga, nes ją diagnozuoti nėra lengva. Sąnarius gali skaudėti dėl įvairių priežasčių, todėl tik atlikus tyrimus, stebint ligonio būklę, ligos eigą, nustatoma diagnozė.
Gydymo tikslas – pasiekti, kad gydydamasis pacientas jaustųsi gerai, kad jo gyvenimas būtų kiek įmanoma kokybiškesnis. Nėra vaistų, galinčių išgydyti reumatoidinį artritą, tačiau tinkamai gydantis ir prisižiūrint galima pristabdyti ligos progresavimą ar pasiekti jos remisiją – ilgalaikį palengvėjimą. Reumatoidinis artritas gydomas vaistais nuo uždegimo: jie sumažina skausmą, patinimą, kitus uždegiminius procesus, taip pat ligos progresavimą stabdančiais medikamentais. Deja, daliai ligonių šie įprasti vaistai nepadeda. Jiems taikoma biologinė terapija. Biologinė terapija – revoliucija reumatologijoje, gydant reumatoidinį artritą. Tai labai stiprūs vaistai, jų gydomasis poveikis susijęs su uždegimo medžiagos slopinimu. Taikant biologinę terapiją pacientams netinsta sąnariai, jie nejaučia skausmo ir gali gyventi visavertį gyvenimą. Šis gydymo būdas netinka onkologiniams ligoniams, taip pat persirgusiems nervų ligomis. Be to, gydant biologiniais vaistais gali prasidėti iki tol nepasireiškusi infekcija. Biologinė terapija labai brangi: vaistai kainuoja daugiau nei 30 tūkst. litų per metus. Ligonių kasos kompensuoja vaistus tik daliai pacientų, kuriems reikalingas toks gydymas.
Patarimai ir profilaktika
Maistas turi būti kaloringas, su pakankamu angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mikroelementų kiekiu. Rekomenduojama gyvulinius riebalus keisti augaliniais ar žuvų taukais (žuvų dieta – kuomet mėsos produktai keičiami žuvimi). Judesiai jūsų sąnariams yra būtini. Nemankštinami sąnariai praranda lankstumą, stingsta, aplinkiniai raumenys silpnėja. Rekomenduojami bendri pratimai, neperkraunantys sąnarių – vaikščiojimas, plaukimas. Yra ir specialūs fizinių pratimų kompleksai, kurių išmokys kineziterapeutas. Tačiau jei po mankštos jaučiate skausmą, kuris užtrunka ilgiau nei dvi valandas – pratimai buvo per daug intensyvūs. Pagerinti sąnarių funkciją, lankstumą padeda ir masažai, fizioterapinės procedūros. Fizinį aktyvumą derinkite su poilsiu. Ūmaus uždegimo metu sąnariams reikalinga ramybė – tuomet sumažinkite fizinį aktyvumą ir daugiau ilsėkitės. Tačiau uždegimui rimstant vėl pradėkite mankštintis. Vartokite gydytojo paskirtus vaistus, ir nenutraukite jų (ypač bazinių medikamentų) nepasitarę su gydytoju. Staiga nutraukti hormoninių vaistų vartojimo negalima. Vienu metu vartokite tik vieną nesteroidinį vaistą nuo uždegimo. Avėkite patogią avalynę. Naudokite lengvesnius namų apyvokos daiktus, įrankius storomis rankenomis. Jei ilgesnį laiką gulite lovoje, kelis kartus per dieną keiskite sąnarių padėtį. Miegokite ant kieto pagrindo, nedėkite pagalvės po sulenktais keliais.
Sergant reumatoidiniu artritu labai svarbu pagal galimybes išjudinti sąnarius. Todėl sergantiesiems reikia mankštintis. Žinoma, paūmėjus ligai ir kamuojant stipriam skausmui, fizinis krūvis nepatartinas, bet, nuslūgus skausmui, būtina judėti. Nemankštinami sąnariai praranda lankstumą, stingsta, silpnėja aplinkiniai raumenys. Rekomenduojamas bendras fizinis krūvis, nepervarginantis sąnarių: vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.
Sąnariai reaguoja į šaltį, todėl gydytojai pataria žiemą šiltai rengtis, neperšalti. Būtina saugotis peršalimo ligų, nes tokiu atveju gali paūmėti reumatinės sąnarių ligos. Taip pat reikėtų kontroliuoti savo svorį: antsvoris papildomai apsunkina sąnarius.
Liaudies medicinos receptai
Liaudyje populiarūs gydymo metodai – skaudančius sąnarius trinti įvairiomis užpiltinėmis: lauro lapų, ropių ir medaus mišiniu, lakišių užpilu, eglių šakelių, citrinų, beržo pumpurų antpilais. Po procedūrų sąnarius šiltai aprišti.
Sergantieji lėtinėmis sąnarių ligomis turėtų atvykti reabilitacijai – pastovi priežiūra, procedūros leidžia jaustis geriau, išvengti ligos paūmėjimų, pagerinti sąnarių paslankumą, sumažinti sustingimą ir skausmingumą. Sergantieji lėtinėmis sąnarių ligomis gydomi Abromiškių reabilitacijos ligoninės traumatologijos – artrologijos skyriuje.
Rūpinkitės savo sveikata!
Registracija ir informacija nemokamu tel. 8 800 00656
El. paštu: info@abromiskes.lt
www.abromiskes.lt