Ar esate iš tų žmonių, kurie savo rankinėje kiekvieną dieną nešiojasi miniatiūrinę vaistinėlę su medikamentais, kurių galbūt prireiks, jei, pavyzdžiui, netikėtai suskaus galvą? Atsarga gėdos nedaro, tačiau ar susimąstėte, kad besitrindami tarp Jūsų daiktų ir paveikti temperatūros svyravimų, vaistai gali ne padėti, o netgi priešingai – pakenkti?
Skausmas – nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, kuris yra susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu – taip šį nemalonų potyrį apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija. Tačiau, surietus nemaloniems pojūčiams, tikrai negriebiame skaityti apibrėžimų, o dažnai netgi nepasidomime, kas parašyta nuskausminamųjų vaistų informaciniame lapelyje – tiesiog išgeriame tabletę.
„Populiariausieji vaistai nuo skausmo pasižymi tuo, kad priklauso tai pačiai grupei, nes veikia tuos pačius receptorius ir sukelia panašius šalutinius poveikius. Šie vaistai priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei ir, slopindami fermentą ciklooksigenazę 1 ir ciklooksigenazę 2, slopina skausmą“, – sako anesteziologė-reanimatologė Aida Kinderytė, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytoja.
Perkant vaistus nuo skausmo reikėtų atkreipti dėmesį, kokia yra pagrindinė nuskausminimą malšinanti medžiaga ir neviršyti leistinos dozės, nes perdozavimo galimybė yra itin didelė. „Jeigu žmogus išgers didesnę dozę nei rekomenduojama paros norma arba išgers kelias tabletes per trumpą laiką, gali sustiprėti šalutiniai poveikiai: svaigti galva, pykinti, vemti, skaudėti pilvą, sutrikti širdies veikla ir kt. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (analgetikai) pasižymi tuo, kad vartojant didesnę nei rekomenduojama paros normą, didėja ne skausmą malšinantis efektas, o šalutinių poveikių dažnis. „Todėl vartoti daugiau nei nurodyta nėra prasmės“, – teigia Kauno klinikų Skausmo gydymo poskyryje dirbanti gydytoja A. Kinderytė. Kas kita su opioidiniais analgetikais – šie vaistai neturi veikimo ribų – didinant dozę, didėja ir nuskausminamasis efektas, bet stiprėja ir šalutiniai poveikiai. Vienas pavojingiausių šalutinių poveikių yra stiprus kvėpavimo slopinimas –perdozavus pacientas gali netgi mirti. Todėl šios grupės vaistų vartojimas yra griežtai disciplinuotas ir kontroliuojamas.
Vaistų veiksmingumas priklauso nuo laikymo sąlygų
Tinkamą vaisto veikimą gali nulemti ir jo laikymo sąlygos. Pastebėtina, kad kylančiai ir krintančiai temperatūrai ypač jautrūs yra injekciniai vaistai ir tirpalai, „bet karštis kenkia labiau, nes gali susidaryti kenksmingi junginiai arba atvirkščiai – vaistas gali tapti neveiksmingas. Ne mažiau kenksminga yra labai drėgna aplinka. Tokioje aplinkoje, žinoma, nukenčia tabletinės ir miltelinės vaistų formos“, – pastebi gydytoja A. Kinderytė.
Nuoskausminamuosius, kaip ir kitus vaistus, reikia laikyti sausoje ir tamsioje vietoje, vengti tiesioginių saulės spindulių. Anot gydytojos anesteziologės-reanimatologės A. Kinderytės, šie vaistai gali būti nešiojami rankinėje, bet juos taip pat reikia saugoti nuo kylančios temperatūros, vengti tiesioginės saulės kaitros ir stebėti, ar nepažeista vaisto pakuotė: nepraplyšusi, nesulaistyta išsiliejusiais skysčiais, taip pat ar nepasibaigęs galiojimo terminas.
„Karštomis dienomis vaistų dozės didinti tikrai nereikia, nepaisant to, kad geriama daugiau skysčių. Atvirkščiai – skysčių trūkumas gali pakenkti labiau. Svarbiausia, kad vaistų neveiktų tiesioginė saulės kaitra ar labai įkaitusi aplinka, pavyzdžiui, atokaitoje paliktas automobilis“, – įspėja gydytoja A. Kinderytė. Taigi, norint, kad vaistas pasiektų galutinį savo tikslą – pastatytų ant kojų sergantįjį, reikia laikytis visų gydytojų ir vaistininkų patarimų bei gamintojų nurodymų, kuriuos rasite vaisto informaciniame lapelyje.
Anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Dianos Leleckaitės, labai svarbu perskaityti pakuotės informacinį lapelį, kuriame bus parašyta, kokioje temperatūroje reikia laikyti vaistą: gal pradėjus jį vartoti reikėtų laikyti šaldytuve, arba atvirkščiai – kambario temperatūroje, galbūt pradėjus vartoti vaistą jo tinkamumo terminas sutrumpėja (pavyzdžiui, iki 28 dienų, 14 dienų ir kt.)? Atsižvelgiant į tai, namuose turi būti parenkama tinkamiausia vieta vaistų laikymui. „Jeigu būtina vaistus nešiotis su savimi, reikėtų pasiimti tik tą vaisto kiekį, kurį suvartosite tą pačią dieną (ne visą, o dalį pakuotės), galbūt net atsikirpti dalį lizdinės pakuotės, tačiau būtinai taip, kad būtų matyti vaisto pavadinimas ir tinkamumo vartoti terminas. Dabar jau yra tokių vaistų, kurių lizdinėse plokštelėse pavadinimas ir tinkamumo vartoti terminas yra nurodytas prie kiekvienos tabletės“, – teigia D. Leleckaitė.
Rekomendacijos vaistų laikymui ir transportavimui
Kaip tinkamai transportuoti vaistus, kokia temperatūra turi būti palaikoma, vežant juos iki vaistinių, ir kokiomis sąlygomis jie ten turi būti laikomi, reglamentuoja patys medikamentų gamintojai ir Europos Sąjungos direktyvos. Vartotojas informaciją apie vaistų laikymą gali rasti ant išorinės vaisto pakuotės, o išsamesnė informacija yra pakuotės informaciniame lapelyje.
„Perkant vaistus Jums būtinai turi būti išduotas informacinis lapelis, net jeigu perkate ne visą pakuotę. Jeigu informacinio lapelio neturite, visą informaciją apie vaistą galima rasti VVKT interneto svetainės www.vvkt.lt dalyje „Vaistų paieška“ (http://extranet.vvkt.lt/paieska/)“, – pataria VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja D. Leleckaitė.
Vis dėlto, jeigu kurį laiką nešiojotės vaistus rankinėje, buvote kelionėje ar ilgą laiką juos vežiojotės automobilyje ir abejojate dėl vaistų kokybės (pavyzdžiui, jeigu tabletės subyrėjo, susitrynė) tokių vaistų nebevartokite, atidėkite ir pasitaikius progai nuneškite į vaistinę, kuri juos perduos sunaikinimui.
Dažnas vaistų vartojimas – ligos priežastis
Kai kurių specialistų įsitikinimu, dažnas nuskausminamųjų vartojimas – šio amžiaus rykštė. Teigti, kad lietuviai dažniau tiesia ranką į vaistinėlę negalima, tačiau nuolatos tokius vaistus vartoja maždaug kas dešimtas skausmo priremtas asmuo. Gydytoja įspėja, kad dažnai ar ilgai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali sukelti virškinamojo trakto opas ir kraujavimą, inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių sistemų bei kitų organų pažeidimus.
Anot Kauno klinikų gydytojos, nuskausminamieji vaistai fizinio pripratimo nesukelia, tačiau ilgą laiką vartojami opioidiniai analgetikai gali sukelti pripratimą, kai žmogus neišgėręs vaisto jaučiasi blogai, atsiranda abstinencijos simptomai. „Jeigu skausmai dažnai kartojasi, stiprėja ir žmogus vartoja analgetikus savo nuožiūra, yra pavojus pražiūrėti rimtą ligą. Esant tokiai situacijai, pirmiausia reikia kreiptis į gydytojus, kad būtų atliktas išsamus ištyrimas“, – pataria gydytoja A. Kinderytė.
„Tikslių duomenų, kiek nuskausminamųjų vaistų vartoja lietuviai lyginant su kitomis šalimis, neturime, tačiau lietuviai tikrai nevartoja išskirtinai daugiau analgetikų nei kitų šalių žmonės, – sako gydytoja anesteziologė-reanimatologė A. Kinderytė. „Lietuvos žmonės galbūt skiriasi tik tuo, jog vis dar sunkiai priima informaciją, jog vaistai ar kiti žmonės neišspręs jų problemų. Labiausiai padėti sau gali pats žmogus, keisdamas gyvenimo būdą, stengdamasis gerinti savo sveikatą, taikydamas profilaktines priemones, kurios padėtų apsisaugoti nuo ligų išsivystymo. Niekas kitas nėra atsakingas už mūsų gyvenimą, tik mes patys“, – teigia A. Kinderytė.
