Nors Lietuvoje antibiotikai parduodami tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, tačiau itin „uolūs” ligoniai lengvai suranda šių vaistų ir be jo.
Tai įrodė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atlikta apklausa, kuri leido nustatyti, ką visuomenė žino apie antibiotikus ir kaip juos vartoja.
Apklausoje dalyvavo 122 įvairaus amžiaus respondentai: 28 vyrai ir 94 moterys. Apklausos rezultatai atskleidė, kad jie antibiotikų įsigijo ne tik gydytojui išrašius receptą (81,69 proc.) – antibiotikų jiems davė šeimos nariai (8,45 proc.), draugai (4,93 proc.) arba pažįstamas vaistininkas (4,93 proc.). Daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių vartoja jau turimus antibiotikus be gydytojo ar vaistininko rekomendacijų.
Beveik pusė respondentų (48,36 proc.) klaidingai mano, kad antibiotikai yra vaistai, kurie naikina bakterijų ir virusų augimą. Tačiau iš tiesų antibiotikai virusų nenaikina.
Apklausos dalyvių paklausus, kokios gali būti mikroorganizmų atsparumo antibiotikams pasekmės, 30,45 proc. respondentų atsakė, kad sveikimas nuo bakterinės infekcijos gali užtrukti; gydytojo paskirti antibiotikai gali nebeveikti, todėl gali tekti vartoti kitų antibiotikų, turinčių didesnį šalutinį poveikį (43,18 proc.); 26,36 proc. mano, kad vėliau antibiotikais infekcijų nebebus galima išgydyti.
„Nors šios apklausos rezultatai rodo, kad dauguma apklaustųjų supranta, kokią grėsmę kelia neteisingas antibiotikų vartojimas, maždaug pusė apklaustųjų nežino, kad antibiotikai negydo virusų sukeltų ligų ir vartoja antibiotikus visai be reikalo”, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pavaduotoja gydytoja Rasa Liausėdienė.
Pasak R.Liausėdienės, atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis. Šios atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja. Todėl ligos, kurios anksčiau buvo lengvai įveikiamos, tampa sunkiau ir ilgiau gydomos, o kartais net nepagydomos (pavyzdžiui, vaistams atspari tuberkuliozė). Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos.
Ekspertai perspėja, jei atsparumo antibiotikams banga mus įveiks, negalėsime atlikti organų transplantacijų, keisti klubo sąnario, atlikti piktybinių auglių chemoterapijos, neišnešiotų kūdikių intensyvios terapijos ir kitų medicininių procedūrų. Stebėjimo duomenys rodo, jog atsparumas antimikrobiniams vaistams tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema Europos ligoninėse ir bendruomenėse.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, atsparumo antibiotikams kaštai gali labai smarkiai užgulti sveikatos apsaugos biudžetus visoje Europos Sąjungoje, jei šiai problemai nebus skiriama reikiamo dėmesio.
Ar žinote, kad:
1. Antibiotikai jau yra netekę didelės dalies savo „kovinės galios”. Pavyzdžiui, kai iš paprasto pelėsio gautas penicilinas dar tik buvo pradėtas vartoti, veiksminga jo paros dozė buvo 4,5 tūkst. vienetų. Dabar pacientui priklausomai nuo ligos per parą penicilino skiriama nuo 250 tūkst. iki 60 mln. vienetų.
2. 2001 metais Europos Komisija ėmėsi ryžtingų priemonių, siekiant sumažinti didėjantį antimikrobinio atsparumo pavojų žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai. Nuo 2006 metų ES buvo uždrausta naudoti antibiotikus su pašarais skatinti gyvulių augimą.
3. 2006 m. Lietuva įsitraukė į tarptautinį Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos projektą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atmintinė:
Pacientams:
* Jei įmanoma išvengti infekcijų skiepais – pasiskiepykite.
* Vartodami antibiotikus sekite gydytojo nurodymus.
* Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, esant šaltkrėčiui (antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmų).
* Reguliariai plaukite rankas, ypač po čiaudulio ar kosulio, taip prieš arba po kontakto su sergančiaisiais.
* Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus parduodamus be recepto.
* Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui (kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju).
* Paklauskite vaistininko, kaip sunaikinti antibiotikų likučius.
Gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams:
* Skirkite antibiotikų tik esant reikalui, vadovaudamiesi mokslinėmis rekomendacijomis.
* Jei įmanoma skirkite ne plataus spektro antibiotikų, o padedančių įveikti tam tikrą infekciją.
* Paaiškinkite pacientams, kaip palengvinti peršalinimo ir gripo simptomus be antibiotikų.
* Konsultuokite pacientus, kodėl svarbu antibiotikus vartoti tinkamai.