Lietuvos sportininkai nėra šventieji, jie taip pat įsivelia į dopingo skandalus. Kas gi tas draudžiamas vaisius: vaistas, pergalių stimuliatorius ar nuodas?
Pokalbis apie tai su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros docentu Edmundu Kaduševičiumi.
– Europos lengvosios atletikos šių metų čempionato maratono rungties aukso medalininkė Živilė Balčiūnaitė kaltinama draudžiamų dopingo preparatų vartojimu. Kaip atskirti ribą nuo leidžiamo iki draudžiamo, kas tas dopingas apskritai?
– Visų sportininkų tikslas varžybose – nugalėti. Yra daugybė preparatų, stiprinančių organizmo fizines galias. Visų pirma jie skirti ligoniams gydyti, bet yra geidžiami sportininkų. Tačiau šių vaistų ir vaistinių preparatų bei metodų, kaip, pavyzdžiui, kraujo perpylimas, šlapimo pakeitimas, vartojimas prieš varžybas, siekiant pagerinti fizinį pajėgumą, yra draudžiamas. Šie preparatai ir metodai yra vadinami dopingu.
Draudžiamų preparatų vartojimą sporte ir metodų sąrašą yra paskelbusi Pasaulinė antidopingo agentūra. Tai yra pagrindinė organizacija, kuri leidžia įstatymus, reglamentuojančius dopingo vartojimą sporte, organizuoja ir vykdo jo kontrolę. Pagrindinis dokumentas yra dopingo kodas, kurį agentūra patvirtino 2004 m. Pagal šį kodą priimami sprendimai ir dėl sportininkų diskvalifikacijos.
– Vienas dažniausiai vartojamų dopingo preparatų – testosteronas arba vyriškas anabolinis steroidas. Kas tai?
– Anaboliniai steroidai yra natūralūs ar sintetiniai hormonai, spartinantys ląstelių augimą, dalijimąsi, baltymų sintezę, kurie ypatingai pasireiškia raumeniniame ir kauliniame audiniuose. Sportininkai, norėdami būti stipresni, geria arba leidžiasi sintetinio testosterono.
– Kaip anaboliniai steroidai nustatomi? Ar visada galima atsakyti į klausimą, ar sportininkas juos tikrai vartojo?
– Anaboliniai steroidai tiriami mėginiuose naujausiais cheminės analizės metodais, kai būna patvirtintas jų vartojimo faktas, atlikus kraujo ar šlapimo tyrimus. Kartu yra nustatomas dviejų hormonų – testosterono ir epitestosterono santykis. Sveikų žmonių organizme jis būna artimas lygioms dalims, 1:1, ir gali tik nežymiai svyruoti dėl kai kurių sutrikimų ar vartojamų vaistų. Vyrų testosterono ir epitestosterono santykis yra stabilesnis, o moterų svyruoja, priklausomai nuo moters ciklo fazės bei vartojamų vaistų.
Dopingo kodeksu nustatyta, kad esant testosterono ir epitestosterono santykiui 4:1, sportininkas įtariamas vartojant anabolinius steroidus. Tuomet dopingo komisija atlieka specialų tyrimą, kurio metu sportininkas bei treneris turi paaiškinti santykio pasikeitimo priežastį ir tik po to priima sprendimą dėl sankcijų sportininkui.
– Tokių faktų pasitaiko vis dažniau, tai globalus blogis, su kuriuo kovoti sukurta tarptautinė sistema?
– Dopingas kaip samprata pirmą kartą buvo įvardyta XIX a. pradžioje. Tačiau įvairios stimuliuojamosios medžiagos sportininkų rezultatams pagerinti naudotos net ir antikos laikais. Tuomet būta kazuistinių dalykų: sportininkai tikėjo, kad jiems jėgų suteikia gyvūnų sėklidės, širdis, smegenys ir todėl prieš varžybas visa tai valgė. Vartojo kai kuriuos augalus: kokainmedžio lapus, strichniną.
Sportas yra viena sričių, kai valstybės, tautos ar pavieniai sportininkai vieni prieš kitus gali pademonstruoti pranašumą. Šiuo metu pasaulio šalys konkuruoja trijose pagrindinėse srityse: tai tiesioginė agresija – karas, ekonomika ir sportas. Kartais pergalių siekiama be kokia kaina.
– Tačiau jėgų suteikiantys preparatai stimuliuoja laikinai, o vėliau atsiliepia sveikatai?
– Tai yra vaistai ir jų nauda bei žala priklauso nuo vartojimo dozės. Sporte draudžiamų vartoti preparatų ir metodų sąraše esantys vaistai skirti ligoms gydyti, neleisti išsivystyti jų komplikacijoms. Pavyzdžiui, insulinas yra gyvybiškai svarbus sergantiesiems cukriniu diabetu. Augimo hormonas būtinas vaikams, kurių endokrininė sistema yra sutrikusi iš prigimties. Eritropoetinu gydomi sergantieji sunkiomis inkstų ir onkologinėmis ligomis. Yra dopingu vadinamų preparatų, skirtų astmai gydyti, diuretikų sergantiesiems širdies ir padidėjusio kraujospūdžio ligomis. Be šių preparatų ligoniai neišgyventų.
– Kodėl šiuos ir kitus preparatus vartoja sveiki sportininkai?
– Garbės troškimas, noras būti pirmam, tapti tautos didvyriu užgožia baimę būti pagautam vartojant dopingą, pašalintam iš sporto, diskvalifikuotam, nekalbant apie žalingą poveikį organizmui.
Individualiose sporto šakose – plaukime, bėgime, dviračių sporte, triatlone pasiekti laimėjimai kartais pribloškia, demonstruojamos žmogaus fizinės galimybės artėja prie protu nesuvokiamos ribos. Pavyzdžiui, per futbolo rungtynes sportininkas nubėga iki 20 kilometrų, esant 25 ar 30 laipsnių karščiui. Tokiomis sąlygomis praranda 5–7 kilogramus kūno masės. Po trijų dienų vėl turi išbėgti į aikštę. Dėl to sportininko organizmui reikia padėti atsigauti. Maisto papildų, vitaminų, ergogeninių medžiagų vartojimas yra leidžiamas. Draudžiamų priemonių vartojimas yra nesąžiningas būdas iškreipti rezultatus, daro žalą sveikatai. Deja, neretai sportininkai to nepaiso, o padariniai būna labai skaudūs. Mirčių sporto istorijoje yra labai daug.
– Jau išrastas genų dopingas. Kokie pavojai slypi jame?
– Iš tikrųjų tai didžiausią susirūpinimą kelianti dopingo rūšis, kurią sunku identifikuoti. Jo galimybės turbūt labai didelės, o žala visam sportui ir žmogaus organizmui – taip pat. Pasaulyje vyksta lenktynės tarp institucijų, kurios kontroliuoja dopingo vartojimą, mokslininkų, kuriančių dopingo vartojimo nustatymo metodus, ir specialistų, kurie kuria naujus dopingo preparatus. Lenktynės vyksta nuolat, o nugalėtojais ne visuomet tampa dopingo priešininkai.
Per olimpines žaidynes paimti kraujo, šlapimo mėginiai saugomi daug metų, kad juos būtų galima ištirti, patobulėjus dopingo nustatymo technologijoms. Dopingo kūrėjai aplenkia laiką ir tuos, kurie juos kontroliuoja.
Anaboliniai steroidai ir pavojai:
Anabolinių steroidų vartojimas sukelia depresiją, nemigą, lytinės veiklos sutrikimus. Gali kilti agresija, irzlumas, psichozė. Gali išberti odą arba paūmėti kitos odos ligos. Padidėja prakaito išsiskyrimas, skauda raumenis. Kepenyse susidaro kraujingos cistos, vystosi piktybiniai navikai. Dar nesubrendę paaugliai gali nustoti augę. Vartojamas ypač dideliais kiekiais jis gali sukelti akromegaliją – reiškinį, kai nenormaliai išauga rankos, pėdos, smakras ir lūpos, padidėja svoris. Didėja kraujospūgdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, vystosi aterosklerozė, galimas širdies infarktas. Padidėja prostatos liauka, todėl galimi uždegimai, sutrinka šlapinimasis. Lytinis pajėgumas iš pradžių padidėja, bet vėliau beveik visai išnyksta. Lytinėje sistemoje sumažėja spermos produktyvumas, sutrinka lytinių hormonų gamyba. Moterims pastorėja balsas, padidėja smakro plaukuotumas, sutrinka menstruacijų ciklas.
