Standartiniai chemoterapiniai vaistai gali dar labiau sustiprinti mažą agresyvių vėžio ląstelių populiaciją, rašoma žurnalo „Cell Stem Cell” kovo 6 d. numeryje išspausdintame tyrime. Išsiaiškinus, kodėl ląstelės tampa pavojingos, būtų galima sėkmingiau pašalinti smegenų auglius.
Dažniausia suaugusiųjų smegenų vėžio atmaina – glioblastoma multiforme yra pati agresyviausia ir atspariausia standartiniam gydymui. Atsparumas gali atsirasti dėl nedidelio skaičiaus vėžio ląstelių, vadinamų šalutine populiacija, teigia Niujorko vėžio centro „Memorial Sloan-Kettering Cancer Center” neurochirurgas, vienas iš tyrimo autorių Ericas Hollandas.
Naujas tyrimas rodo, kad šalutinės populiacijos ląstelės sudaro vos nuo 4 iki 8 procentų visų pelės smegenų auglio ląstelių. Šios ląstelės gali gaminti įvairių tipų skirtingų vėžinių ląstelių, o iš menkiausios ląstelės gali išaugti vėžys (kaip iš nevėžinių ląstelių išauga organas).
Šiuo metu žmonių smegenų vėžio rūšis – glioblastoma multiforme pirmiausiai gydoma temozolomidu. Tyrimas parodė, kad gydant smegenų auglius temozolomidu, daugelis vėžinių ląstelių žūsta, bet šalutinės populiacijos ląstelės išlieka, jų netgi padaugėja. Gydant vaistais pelę, šalutinės populiacijos ląstelių padaugėjo, jos sudarė iki 30 procentų visų vėžinių ląstelių.
Naujo tyrimo duomenys palaiko jau iškeltą teoriją, kad auglių gydymas veikia mažas, bet pavojingas vėžio ląsteles, komentavo Kalifornijos universiteto neurologas Williamas Weissas.
Mokslininkai taip pat ištyrė, kokią įtaką temozolomidas turi šalutinių populiacijų vėžių augimo greičiui. Sveikai pelei įskiepijus šalutinės populiacijos ląstelių po gydymo temozolomidu, augliai susiformuodavo vidutiniškai po 25 dienų, o iš vaisto nepaveiktų ląstelių augliai susiformavo po 40 dienų.
Tiesa, dar neaišku, ar iš šalutinės populiacijos ląstelių gali išsivystyti vėžys. W. Weisso teigimu, ši hipotezė gali padėti paaiškinti, kodėl chemoterapija ne visada išgydo vėžį.
