Namuose visi turime vaistų nenumatytiems atvejams – skausmui malšinti, temperatūrai mušti, dezinfekcijos priemonių, tvarsčių. Kas kiek laiko reikėtų revizuoti šias ir kitas priemones, atsako vaistininkė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė rekomenduoja vaistinėlę peržvelgti bent kartą per metus, jei pavyksta – 2 kartus. Nepaisant to, prieš kiekvieno vaisto vartojimą vertėtų darkart pasižiūrėti, ar preparatas dar galioja, mat pasibaigusio galiojimo vaistų atsiranda nuolat.
„Visi vaistai, maisto papildai, kosmetikos priemonės turi ribotą galiojimo terminą. Vartoti preparatus, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs nėra naudinga sveikatai. Kadangi pasibaigus galiojimo terminui veikliosios medžiagos kokybė, stabilumas ir veikimas ima prastėti, gali išsiskirti medžiagos, kurios sukelia alerginę reakciją, bėrimą ar apsinuodijimą. Neatliekant vaistinėlės revizijos, didėja rizika, kad susirgus bus išgerti pasibaigusio galiojimo vaistai“, – sako ji.
Atėjo su paraudusia akimi
Vaistininkė pasakoja pakankamai dažnai sulaukianti klausimo, kiek laiko po pasibaigusio galiojimo termino vaistą dar saugu vartoti. Vyresnio amžiaus klientai yra linkę visus vaistus laikyti šaldytuve, nes, jų nuomone, taip vaistai galios ilgiau, nei nurodo jų terminas, tačiau tai nėra tiesa.
„Susidūriau su atveju, kuomet pacientas atėjo su paraudusia ir patinusia akimi. Paklaustas, kas nutiko, prisipažino, kad akis sudirgo po to, kai namie susilašino kažkokius rastus lašiukus. Dažnai akių lašų galiojimas yra 28 dienos, po kurių preparatas praranda stabilumą, pradeda kauptis bakterijos ir didėja rizika papildomai užsikrėsti akį“, – pavyzdžiu dalijasi G. Tautkevičienė.
Ji tęsia sakydama, kad dažnai klientai skundžiasi, jog vieni ar kiti vaistai nuo skausmo neveikia. Tačiau pokalbio metu prasitaria, kad vaistai, kurie nepadėjo, buvo pasibaigusio galiojimo.
„Jei vaistinėlėje turite vaistų, bet neatsimenate, nuo ko jie, arba sunku įvertinti, ar tas vaistas tinka konkrečiam nusiskundimui, visada galima ateiti pasiklausti į vaistinę ar pasiskambinti telefonu konsultacijai visą parą“, – pataria vaistininkė.
Kaip teisingai laikyti vaistus?
Vaistus geriausiai laikyti vienoje vietoje, dėžutėje ar stalčiuje. Tai turi būti vaikams nepasiekiama vieta, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Vaistams optimali patalpos temperatūra – 16-25 ºC, o santykinė oro drėgmė – iki 85 proc.
„Filmuose ar serialuose esame įpratę matyti, kad vaistai yra laikomi vonios kambario spintelėse, bet reiktų atsižvelgti, ar vonioje nėra nuolatos per drėgna. Sergantys lėtinėmis ligomis kasdien vartojamus vaistus turėtų laikyti gerai matomoje vietoje – tai gali būti virtuvės ar vonios spintelė“, – aiškina vaistininkė.
Kai kurie vaistai geriami likus pusvalandžiui ar valandai iki miego, tokie jie dažniausiai laikomi prie pat lovos ar vonios kambaryje.
„Esu girdėjus, kad klientai vaistus laiko ir automobilyje, bet reikėtų stebėti, ar temperatūra nėra per aukšta vasarą ir per žema žiemą. Žinoma, jei vaistai vartojami kasdien, tai per trumpą laiką jiems nieko blogo nenutiks. Tačiau retai vartojamų vaistų kokybė per ilgesnį laiką gali nukentėti“, – pastebi G. Tautkevičienė.
Kas turėtų būti vaistinėlėje?
Vaistininkė siūlo visada namie turėti antiseptinę priemonę žaizdelių, įsipjovimų dezinfekcijai ir pleistrų ar bintų.
„Dažnai sulaukiu klausimo dėl vandenilio peroksido. Tai puiki priemonė dezinfekcijai pažeidus odą. Jis ardo membranos lipidus, naikina visus patogenus – putojimo metu jie pašalinami iš žaizdos. Tačiau kiekvieną dieną juo plaunant ilgiau gyjančias žaizdas apsunkinamas gijimas, mat žaizda nuolat ardoma. Siekiant to išvengti, sukurtos kitos antiseptinės medžiagos, išplaunančios žaizdą, pašalinančios visus nešvarumus ir bakterijas“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.
Kitas būtinas vaistinėlės komponentas, anot jos, yra vaistai nuo skausmo ir temperatūros – kad suskaudus ar pakilus temperatūrai nakties metu, nereikėtų staigiai bėgti į vaistinę. Apsinuodijus, esant vėmimui ir viduriavimui, tinka diosmektitas, kuris sugeria toksinus. Diosmektitą kai kurie keičia aktyvinta anglimi, kuri taip pat sugeria toksinus, tinka vidurių pūtimo bei virškinimo sutrikimų atveju.
„Namų vaistinėlė yra labai individualus dalykas ir priklauso nuo savininko bei jo problemų. Jei dažnokai pasitaiko virškinimo sutrikimų – visada pagelbės virškinimo fermentai. Kas turi problemų su rūgšties kilimu ar refliuksu – skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai. Alergiškiems – priešalerginiai preparatai. Vasaros sezonu nepamainomas draugas – tepalas po uodų įkandimų, ypač vaikams. Užsiimantiems aktyviu laisvalaikiu – šaldantis ar dvigubo poveikio tepalas, elastinis tvarstis, kas yra pirma pagalba išnirimo ar patempimo atveju. Nudegus nuo saulės ar apsideginus buityje – dekspantenolio putos“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Ji primena, kad nereikia visų vaistų turėti dideliais kiekiais, užtenka mažiausio kiekio pirmai pagalbai, vėliau jų galima įsigyti papildomai.
Kur keliauja seni preparatai?
Pasibaigusio galiojimo vaistai surenkami vaistinėse, vėliau iš čia vežami į specialias naikinimo vietas. Jei vaistai išmetami į šiukšliadėžę ar išpilami į kanalizaciją – jie patenka į dirvožemį, gruntinius vandenis, todėl su maistu gaunamos ne tik organizmui reikalingos medžiagos, bet ir vaistai.
„Pasibaigusio galiojimo vaistus rekomenduojama atnešti be jų popierinių pakuočių. Panaudotus švirkštus galima nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės taip pat priima ir medicininius termometrus“, – pataria G. Tautkevičienė.
