VULVITAS, vulvos uždegimas. Sukelia įvairūs virusai, mikrobai, taip pat venerinių ligų sukėlėjai.
Pirminiu vulvitu dažniau serga mergaitės ir pagyvenusios moterys. Antriniu vulvitu paprastai suserga subrendusios moterys, jis dažniausiai susijęs su kitais lyties organų uždegimais.
Vulvito požymiai – vulvos srities niežėjimas, skausmai, stiprėjantys einant, šlapinantis, lytiškai santykiaujant, pūlingos išskyros. Parausta vulvos oda ir gleivinė, ištinsta varputė ir mažosios lytinės lūpos. Anksti persirgus mergaitėms gali suaugti mažosios lytinės lūpos. Pajutus pirmuosius ligos požymius rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių ir kreiptis į gydytoją.
Ligos eiga
Išoriniai lytiniai organai parausta, paburksta, vargina deginimo jausmas, niežėjimas, perštėjimas, pagausėja išskyrų. Išskyros gali būti įvairios – balkšvos, gelsvos, net pūlingos, nemalonaus kvapo; grybelinio vulvovaginito atveju – tirštokos, drumstos, varškės pavidalo. Ilgai sergant vulvitu, atsiranda nusikasymo žaizdelių, kartais net nedidelių pūlinukų. Gali parausti šlaunų vidinių paviršių oda, padidėti kirkšnių limfmazgiai. Nustačius ligą, jos priežastį ir paskyrus gydymą, simptomai išnyksta per 5-7 dienas. Jeigu priežastis nepašalinama, vulvitai gali kartotis. Jeigu vulvitai dažnai kartojasi, nepakankamai gydomi ar ne iki galo išgydomi, didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų, makšties prieangio, išangės srityje dėl nuolatinio dirginimo uždegiminėmis išskyromis ir besikartojančių uždegimų gali atsirasti smailiagalių kondylomų (plonų, karpinių išaugų), kurių, laikui bėgant, gali daugėti. Išsivysčius ūmiam makšties didžiosios prieangio liaukos uždegimui, ties makšties prieangiu atsiranda labai skausmingas, standus pupos, riešuto ar kiaušinio dydžio darinys, patinsta tos pusės mažoji ir didžioji lytinė lūpa, gleivinė parausta, paburksta; dėl skausmo gali būti sunku vaikščioti, sėdėti; pakilus kūno temperatūrai iki 38-39oC, pablogėja bendra savijauta.
Komplikacijos
Sunkių komplikacijų paprastai nebūna. Nesikreipiant į gydytoją ir nesigydant, ūminis vulvitas gali pereiti į lėtinį, kurio gydymas yra daug ilgesnis ir sudėtingesnis.
TyrimaiAtliekamas išskyrų tepinėlis ir bakterioskopinis tyrimas: specialia mentele ar vatos tamponėliu paimamas lašelis išskyrų, patepamas ant specialaus objektinio stiklelio, vėliau tepinėlis dažomas Gramo būdu, apžiūrimas pro mikroskopą, nustatomas leukocitų skaičius, infekcijos sukėlėjo rūšis. Išskyros gali būti sėjamos į specialias maitinamąsias terpes, kuriose po kelių dienų laboratorijoje išauga bakterijų kolonijos. Tada tiksliai galima nustatyti mikrobų rūšį ir jų jautrumą atskiriems antibakteriniams vaistams (antibiotikograma). Gali būti atliekama vulvoskopija (išoriniai lytiniai organai apžiūrimi specialiu aparatu – kolposkopu, didinančiu matomą vaizdą). Jeigu įtariama, jog moteris serga kirmėlinėmis žarnyno ligomis, atliekamas koprologinis (išmatų) tyrimas kirminų kiaušinėliams nustatyti. Sergant vulvitu, bendras kraujo tyrimas dažniausiai būna be pakitimų. Atlikus šlapimo tyrimą, randamas padidėjęs leukocitų skaičius.
Gydymas
Gydymas yra kompleksinis – vietinis ir bendras. Būtina gydyti vulvitą sukeliančias ligas – cukrinį diabetą, kirmėlines žarnyno ligas, pūlingos odos ligas ir kt. Ūminio vulvito atveju rekomenduojama vengti lytinių santykių, 2-3 kartus per dieną skiriamos šiltos sėdimosios 10-15 min. trukmės vaistažolių nuoviro (ramunėlių, medetkų žiedų) ar silpno švelniai rausvo kalio permanganato tirpalo, furacilino tirpalo vonelės. Išoriniai lytiniai organai tepami antibakteriniais ir nuo grybelio tepalais, kuriuos skiria gydytojas pagal tepinėlio rezultatus, skiriami geriamieji antibakteriniai vaistai. Esant bakteriniam ar grybeliniam vulvovaginitui, papildomai skiriamos žvakutės, specialios tabletės į makštį. Žvakutės dedamos po vieną giliai į makštį vakare prieš miegą po visų vonelių ir apsiplovimų. Alerginio vulvito atveju kartais padeda silpnų kortikosteroidų (pvz., hidrokortizono) tepalai.
Skiriami geriamieji antihistamininiai vaistai nuo alergijos (klaritinas, tavegylis). Sunkiais atvejais, kai dėl niežėjimo, deginimo išorinių lytinių organų srityje neįmanoma užmigti, skiriami raminamieji ir migdomieji, žoliniai preparatai. Moterims po menopauzės, esant vulvitui, išorinių lytinių organų niežėjimui ir dėl senatvės atsiradusiems atrofijos požymiams makšties ir išorinių lytinių organų srityje, skiriami tepalai ir makštinės žvakutės su estrogenais.
