Etiologija. Tymus sukelia virusas, priklausantis paramikrovirusams, kurį pavyko išauginti gyvoje audinių kultūroje. Aplinkoje virusai greitai žūva. Laboratorinius gyvūnus užkrėtus tymų virusu, jie pakeičia savo savybes. Sis fenomenas pritaikomas skiepams gaminti.
Epidemiologija. Imlumas tymams yra labai didelis, dėl to anksčiau jais sirgo beveik visi (95-98%) neskiepytieji. Skiepyti vaikai serga retai. Tymais serga tik žmonės, todėl ši liga gali būti visiškai likviduota. Sirgusių tymais arba kelis kartus skiepyt!į gyva vakcina motinų kūdikiai įgauna pasyvų imunitetą 3- 4 mėnesiams, o kartais ir ilgiau. Šiam imunitetui silpnėjant, kūdikis gali susirgti lengvos eigos tymais. Jeigu motina tymais suserga prieš pat gimdymą, vaisius gali užsikrėsti per placentą. Jei vaikai šia liga suserga vaikų įstaigose, tai užsikrėtusiais laikomi visi tame pastate buvę vaikai, ypač kai patalpas jungia bendras koridorius arba liftas.
Persirgus tymais, lieka pastovus imunitetas. Retkarčiais po 2-• 3 savaičių galima pakartotinai susirgti tymais. Be to, kartotiniai susirgimai gali būti ir vėliau, susilpnėjus imunitetui (susirgus kita sunkia liga).
Patogenezė. Tymais užsikrečiama oro lašiniu būdu. Virusai patenka pro nosiaryklės ir akių gleivinę, toliau keliauja į limfmazgius, kur dauginasi ir stimuliuoja antikūnų gamybą. Pirmojoje viremijos fazėje virusai keliauja į retikuloendotelinę sistemą. Čia jie dauginasi ir pasikartoja antroji viremijos fazė, kuri sutampa su pradiniu (katariniu) tymų periodu. Išbėrimas atsiranda vykstant viruso agliutinacijai odos kapiliaruose. Iš nosiaryklės ir kraujo virusas išsiskiria katariniame periode ir pirmą išbėrimo dieną. Pradiniame periode virusas būna šlapime ir smegenų skystyje. Išbėrimo periode pradeda veikti antikūnai, tada greitai mažėja virusų išsiskyrimas iš organizmo, išnyksta virusemija. Tymais sergantis ligonis užkrečia kitus, kai yra gleivinės uždegimas, t. y. 3-5 dienas iki išbėrimo ir 5 dienas po jo. Prisidėjus plaučių uždegimui, užkrečiamumas pailgėja dar 5 dienomis.
Tymų virusas sukelia kvėpavimo takų gleivinės katarinį uždegimą, sunkesniais atvejais nekrozuoja epitelis, dažniausiai/gerklose, ypač balso stygų srityje. Kartais nekrozinį procesą/komplikuoja pūlinis perichondritas. Dar ligos pradžioje uždegimas gali apimti bronchus, bronchioles bei plaučių audinį. Dažnai pažeidžiamos alveolių pertvaros, dėl to gali prasidėti intersticinis plaučių uždegimas. Būna hiperplazija limfoidinio audinio adenoiduose, tonzilėse, užkrūčio liaukoje, blužnyje, Pejerio plokštelėse, kirmėlinėje ataugoje. Filatovo-Kopliko dėmelės atsiranda dėl submukozinių liaukų bazinio epitelio židininės nekrozės. Jei yra smegenų uždegimas, tai apie išsiplėtusias smegenų venas būna infiltracija, vėliau vyksta nervų demielinizacija. Limfmazgiuose atsiranda gigantinių ląstelių, kurios gali turėti iki 100 branduolių. Tokių gigantinių ląstelių būna ir plaučiuose, kirmėlinėje ataugoje.
Klinika. Tymų inkubacinis periodas dažniausiai užtrunka 9- 11 arba nuo 7 iki 21, retai – iki 23 dienų. Ilgesnis kaip 11 dienų inkubacinis periodas būna vaikams, gavusiems profilaktiškai gamaglobulino arba sergantiems kokia nors kita liga.
Pradinis (katarinis) periodas trunka 3-5, rečiau – 8 dienas. Liga prasideda ūmai, aukšta temperatūra (39-40 °C). Ligoniai skundžiasi galvos, krūtinės, raumenų ir pilvo skausmais, kartais vemia, gali atsirasti traukuliai. Esti sloga, varginantis kosulys. Akių junginės parausta, paburksta, traiškanoja, akys bijo šviesos, ašaroja, būna blefarospazmai. Kosulys kasdien stiprėja, kartais ligonis užkimšta, būna laringotracheobronchito (krupo) požymiai. Ligą galima diagnozuoti jau antrą trečią dieną atsiradus Filatovo-Kopliko dėmelėms, kurios būna 80-90% ligonių. Šios dėmelės išlieka visą katarinį periodą, kartais dar ir pirmosiomis išbėrimo dienomis. Tai pilkšvai baltos, smulkios 1 mm skersmens dėmelės, pakilusios nuo paraudusios gleivinės paviršiaus, aplink jas esti rausva rozeolė. Dėmelių būna skruostų gleivinėje, lūpų vidinėje pusėje ir ant dantenų. Retkarčiais jų aptinkama vokų gleivinėje. Pažeidžiama ir makšties bei žarnyno gleivinė. Kartu atsiranda enantema (raudonos dėmės minkštajame gomuryje), kartais ji pereina net į skruostų gleivinę. Uždegimas gali pasiekti ir plaučius; tai pasireiškia pagreitėjusiu kvėpavimu ir cianoze. Katarinio periodo pabaigoje karštis gali sumažėti iki 37 °C.
Išbėrimo periodu karštis vėl pakyla iki 39-40 °C, gleivinės uždegimas sustiprėja. Dažniausiai penktą ligos dieną už ausų, ant veido atsiranda rausvų dėmių, kurios greit virsta papulėmis, galinčiomis susilieti. Dėminis papulinis išbėrimas plinta 3-4 dienas etapais ant kaklo, liemens, rankų ir kojų. Išbėrimo periodu sustiprėja bronchitas, padidėja blužnis ir limfmazgiai. Kai išberiamos galūnės, išbėrimas nuo veido pradeda nykti, oda įgyja rusvą atspalvį. Ketvirtą penktą išbėrimo dieną temperatūra, pagerėja ligonio savijauta, atsiranda apetitas, ligonis pradeda sveikti. Išnykus išbėrimui, oda esti pigmentuota 5-8 pienas, kartais pleiskanoja veidas, liemuo, rankos ir kojos, nepleiskanoja delnai ir padai. Nykstant išbėrimui, mažėja blužnis ir limfmazgiai. Ligos metu kraujyje būna leukopenija su neutrofilija ik eozinopenija. Sveikimo periodu periferiniame kraujyje atsiranda eozinofilų.
Lengvos eigos tymais (mitiguotais tymais) serga 4-5 mėn. kūdikiai, kurių įgimtas imunitetas jau nepakankamas, taip pat profilaktiškai gavę gamaglobulino ir skiepyti vaikai. Mitiguotų tymų inkubacinis periodas gali trukti 23 dienas, o kartais – ilgiau. Pradinis periodas užtrunka 1-2 dienas, bendra ligonio būklė būna nesunki, temperatūra neaukšta. Filatovo-Kopliko dėmelių ir gleivinės uždegimo gali nebūti, išbėrimas negausus, pigmentacija greitai išnyksta. Persirgus mitiguotais tymais, atsiranda ilgai trunkantis imunitetas.
Pasitaiko ir sunkios, toksinės eigos tymai. Jais serga vaikai, kurių susilpnėjęs imunitetas, sergantys mukoviscidoze. Kadangi jiems nesusidaro arba susidaro nedaug antikūnų, tai išbėrimas neišryškėja, todėl sunku šias formas diagnozuoti. Sunkiais tymais serga vaikai, kurie dėl kitos ligos yra ilgai gydyti gliukokortikoidais.
Būna ir hemoraginiai tymai. Tada išbėrimas esti hemoraginis, gali kraujuoti iš burnos, žarnyno ir inkstų, periferiniame kraujyje konstatuojama trombocitopenija. Labai retai išbėrimas būna pūslinis (pemfigoidiniai arba bulioziniai tymai).
Komplikacijos. Jos gali būti virusinės: laringotracheobronchitas, bronchiolitas, keratokonjunktyvitas, miokarditas, mezenterinis adenitas, apendicitas, intersticinis gigantinių ląstelių plaučių uždegimas, encefalitas, encefalomielitas, poūmis sklerozuojantis panencefalitas. Centrinė nervų sistema pažeidžiama 0,1% ligonių. Tai išryškėja antrojoje virusemijos fazėje arba sveikimo periodu. Si komplikacija dažniausiai būna mokyklinio amžiaus vaikams. Dalis ligonių, ilgai išbuvę be sąmonės, visiškai pasveiksta, bet gali likti kalbos sutrikimai, aklumas, parezės, sumažėjęs intelektas, epilepsiškas sindromas.
Bakterines komplikacijas dažniausiai sukelia p hemolizinis streptokokas, pneumokokas, stafilokokas ir kt. Kai esti bakteriemija, periferiniame kraujyje konstatuojama leukogramos poslinkis i kairę. Sukėlėją galima nustatyti sėjant skreplius, kraują, pleuros skystį, pūlius. Bakterinės kilmės komplikacijos būna šios: pūlinis otitas, sinusitas, mastoiditas, plaučių uždegimas.
Diferencinė diagnostika. Katariniu periodu tymus reikia diferencijuoti nuo gripo, paragripo, adenovirusų ir kitų virusų sukeltų infekcinių ligų. Jomis sergančių vaikų katariniai požymiai esti nelabai ryškūs, nebūna Filatovo-Kopliko dėmelių. Diagnozę padeda nustatyti ir epidemiologinė anamnezė bei virusologiniai tyrimai.
