Trumparegystė (Miopija)

Miopija (M). Trumparegystės etiologijoje svarbiausias vaidmuo tenka genetiniams faktoriams. Trumparegių tėvų vaikai dažnai būna trum­paregiai. Trumparegystė, kaip ir kitos refrakcijos formos, paveldima tiek dominantiniu, tiek recesyviniu būdu. Tačiau trumparegystės formavi­muisi turi įtakos ir nepalankūs išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, pirminis akomodacijos silpnumas, padidėjęs odenos tamprumas. Dabar oftalmo­logijoje nėra vieningos nuomonės, kodėl atsiranda trumparegystė.

Įgimta trumparegystė, myopia congenita, pasitaiko gana retai. Daž­niausiai ji atsiranda mokykliniame amžiuje ilgėjant akies ašiai. Tokia trum­paregystė vadinama mokykline, arba ašine, trumparegyste, myopia axialis. Trumparegės akies ašies ilgis svyruoja nuo 27 iki 36 mm. Dažniau­siai akys nustoja augti sulaukus 5—7 metų. Trumparegystės atveju jos ir toliau auga, ypač stipriai — organizmo brendimo laikotarpiu.

Pagal savo eigą ašinė trumparegystė gali būti stabili, stacionarinė ar lėtai progresuojanti, myopia stationaris, ir greitai progresuojan­ti, myopia progressiva, s. gravis.

Vaikui augant, lėtai progresuojanti trumparegystė padidėja mažiau kaip 1,0 D per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti visiškai subren­dus, t. y. sulaukus 18—20 metų. Tokios ir stacionarinės trumparegystės komplikaciją beveik nebūna, pablogėjus regėjimui, jį galima koreguoti akiniais.

Greitai progresuojanti trumparegystė padidėja daugiau negu 1,0 D per metus ir gali pasiekti net 30,0—40,0 D. Dažniausiai ir ji nustoja progre­suoti, bet pakitimai akyse labai žymūs, todėl ir su akiniais žmogus mato blogai. Progresuojanti miopija visada rimta liga ir viena svarbiausių re­gėjimo invalidumo priežasčių.

Skiriama trijų laipsnių miopija: silpna (iki 3,0 D), vidutinė (iki 6,0 D) ir didelė, myopia alta, — daugiau kaip 6,0 D.

Trumparegių regėjimo aštrumas be akinių visuomet mažas. Pradėjus formuotis mokyklinei trumparegystei, vaikai skundžiasi nematą, kas len­toje parašyta. Lygiagretūs spinduliai, perėję trumparegės akies optinę sistemą, telkiasi židinyje prieš tinklainę. Į tinklainę jie sklinda iš židinio pasiskleidžiančiu pluošteliu. Dėl sklaidos ratų tinklainėje susidaro neaiškus vaizdas. Prisimerkus sklaidos ratai itin sumažėja, vaizdas paryškėja. Todėl trumparegiai, kurie nenešioja akinių, labai dažnai žiūri prisimerkę

Trumparegiams su silpna refrakcijos yda dažnai net lengviau dirbti iš arti smulkius darbus negu tiems, kurių refrakcija taisyklinga, nes trumparegių tinklainėje susidaro didesni vaizdai. Trumparegiai vėliau pajunta presbiopinius regėjimo pakitimus (jiems senatvinė toliaregystė atsiranda vėliau).

Trumparegių (kaip ir toliaregių) pusiausvyra tarp akomodacijos ir konvergencijos yra sutrikusi. Kadangi trumparegiui su vidutine ir didele ref­rakcijos yda žiūrint į arti esančius daiktus akomodacija nereikalinga, duodamas silpnas Impulsas ir konvergencijai, nors konverguoti reikia taip pat, kaip akiai su normalia refrakcija. Konverguojamieji raumenys labai pa­vargsta, atsiranda raumeainė astenopija, kuri vaikystėje gali suformuoti drauginį, dažniausiai išorinį, strabismus divergens, žvairumą.

Trumparegių akių priekinė kamera gili, vyzdys platus. Dėl didelio akies ašies ilgio trumparegės akys su didele refrakcijos yda didelės, prominuojančios.

Labai dažnai trumparegiai skundžiasi, kad prieš akis jiems juda juoduliukai, skraidančios musytės, muscae volitantes. Tai yra smulkučiai stiklakūnio padrumstėjimai (jo ląstelių sankaupos), esantys bet kokioje akyje. Jie meta šešėlį į akies dugną. Trumparegėje akyje dėl jos ašies ilgu­mo šešėliai didesni, ir tokia akis juos pastebi lengviau negu akis su taisyk­linga refrakcija ar toliaregė. Jie visai nereikšmingi, bet ligoniams sukelia daug nerimo. Objektyviai tiriant, jų nematyti.

Oftalmoskopuojant dažnai matyti miopinis, ar temporalinis, konusas — pagal išorinį regos nervo disko kraštą pusmėnulio pavidalo baltas plotas (VII pav.). Tai dėl akies ašies tempimo atrofavusis gyslainei prasišviečia balta odena.

Trumparegystei progresuojant, gyslainės atrofija plečiasi ir gali apimti visą regos nervo diską, kartais tai vadinama netikrąja užpakaline stafiloma. Dėl didelės trumparegystės kai kada susidaro odenos ektazija, vadinama užpakaline stafiloma. Oftalmoskopuojant ji matyti kaip tamsaus šešėlio ratas, iš tolo supantis regos nervo diską (VIII pav.), staphyloma posticum verum.

Pigmentinio epitelio tokiose akyse mažai, gerai matyti gyslainės kraujagyslės.

Didelė trumparegystė sukelia degeneracinius gyslainės pakitimus, kurie pasiekia ir geltonosios dėmės sritį. Jie matyti kaip balti plotai, kurių ribos yra ryškios. Tinklainėje dažnai atsiranda kraujosruvos, ypač geltonosios dėmės srityje. Jų vietoje susidaro grubios pigmentinės dėmės, vaidinamos Fuchso dėmėmis, macula nigra Fuchsi (VIII pav.). Dėl šių pakitimų labai blogėja regėjimas. Trumparegėse akyse gana dažna periferinė tinklainės degeneracija, sukelianti nuo menkiausios traumos (kosulio, čiaudulio, staiga pasilenkus, sunkiai ką nors pakėlus, gimdant) arba spontaninę, sunkiausią trumparegystės komplikaciją — tinklainės  atšoką, ablatio retinae.

Regėjimas blogėja ir dėl stiklakūnio drumsčių jam atšokus bei dėl besiformuojančios komplikuotos kataraktos.

Korekcija. Trumparegystė koreguojama įgaubtais sferiniais stiklais. Akiniai turi būti parenkami akomodacijos paralyžiaus (cikloplegijos) sąlygomis, nes tarp vaikų ir jaunų žmonių dėl labai stiprios konnvergencijos sustiprėja ir akomodacija, todėl jų trumparegystė dažnai gali būti ne­tikra (pseudomiopija arba akomodacijos spazmas). Kad neperkoreguotume trumparegystės, t. y., kad trumparegės akies nepadarytume toliarege, skiriamas pats silpniausias įgaubtas stiklas, per kurį geriau­siai matyti. Regėjimo aštrumas su akiniais turi būti ne daugiau kaip 0,7—0,8. Jei trumparegystė silpna, akiniai skiriami tik žiūrėti į tolį. Esant vidutinei ir (ypač!) didelei trumparegystei, akinius reikia nešioti visą lai­ką. Jei skaitant su akiniais jaučiamas diskomfortas, skiriama antroji (1,0—3,0 D silpnesnių) akinių pora arba bifokiniai stiklai.

Trumparegiai su vidutine ir didele refrakcijos yda yra atpratę naudotis akomodacija. Užsidėję ydą gerai koreguojančius akinius ir žiūrėdami į arti esančius daiktus, jie turi akomoduoti kaip ir žmonės su taisyklinga refrakcija. Trumparegių akių su akiniais tinklainėje sumažėja daiktų dy­dis, pasikeičia jų padėtis. Jei akiniai trumparegiui pirmą kartą skiriami vy­resniame amžiuje, jis neteisingai vertina daiktų atstumą nuo akių, jų dydį ir formą — laiptai atrodo aukščiau arba žemiau negu yra, tiesios linijos — išgaubtos. Tai veikia žmonių psichiką, jie atsisako nešioti akinius, many­dami, kad šie blogai pritaikyti. Reikia žmogui išaiškinti, kaip įprasti prie akinių, o kartais, kad būtų lengviau priprasti, skirti silpnesnius stiklus ir pamažu, kas 3—4 mėnesiai didinant jų stiprumą, pasiekti reikiamą.

Jei su akiniais nepavyksta regėjimo koreguoti iki 0,4—0,5, reikėtų pabandyti kontaktines linzes. Trumparegiams kontaktinės linzės dažnai duoda geresnį efektą nei akiniai.

Senatvinės toliaregystės atveju trumparegiui taip pat skiriamos dvi po­ros akinių — stipresni, išlyginantys trumparegystę žiūrėti į tolį, ir silpnesni — žiūrėti į arti esančius daiktus. 50—60 metų amžiaus trumparegiai su silpna refrakcijos yda, norėdami matyti iš arti, turi nešioti išgaubtus, tik silpnesnius stiklus negu žmonės, kurie refrakcijos ydos neturi.

Trumparegius su silpna ir vidutine refrakcijos yda okulistas turėtų tirti vieną kartą, su didele yda — du kartus per metus.

Trumparegių akies dugną būtinai reikia apžiūrėti maksi­maliai išplėtus vyzdį, kad būtų laiku nustatyta periferinė tinklainės degeneracija ir imtasi profilaktikos priemonių (lazerkoaguliacijos), kad neatšoktų tinklainė.

Gydymas. Silpnos trumparegystės gydyti nereikia. Būtina normali korekcija. Reikia pašalinti akomodacijos spazmą, jei jis yra. Rekomen­duojami specialūs pratimai krumplyno raumeniui stiprinti.

Didelės trumparegystės komplikacijų profilaktikai skiriamas medi­kamentinis gydymas. Tai audinių preparatai — FiBS,  alijošiaus ekstraktas, stiklakūnis; hemoragijų profilaktikai — kalcio preparatai, askorbininė rūgštis, askorutinas; bendram organizmo stiprinimui — vitaminai A, B2, E, P, K.

Tinklainės mitybai gerinti skiriami ATF, trentalis, nikotininė rūgštis po 0,2 ml po jungine.

Per metus skiriami vienas ar du gydymo kursai. Tačiau visos pasiūly­tos priemonės nesulaiko trumparegystės progresavimo ir jos komplikacijų formavimosi. Tinklainės atšoka ir komplikuota katarakta gydomos chirurgiškai.

Chirurginis trumparegystės gydymas kol kas nėra plačiai taikomas. Dirbama dviem kryptimis: 1) sutvirtinamas užpakalinis akies segmentas; 2) sumažinama akies laužiamoji galia.

Užpakaliniam akies segmentui sutvirtinti į užpakalini akies polių pra­vedama ir po to pritvirtinama prie odenos (netoli limbo) autofascija, homosklera ar kiti audiniai. Bandoma suleisti už akies skystą, greit kietėjančią plastmasę. Jai sukietėjus, akies obuolys apgaubiamas tarsi šarvu, ku­ris, manoma, turi sulaikyti tolesnį užpakalinio poliaus tempimąsi.

XIX a. buvo pasiūlyta šalinti iš trumparegių akių lęšiuką. Vėliau dėl gausių pooperacinių komplikacijų nuo šios operacijos atsisakyta.

Sumažinti akies laužiamąją galią bandoma darant ragenos paviršiuje daug įpjovimų (52 pav., a, b) — keratotomija. Jiems randėjant, plokš-tėja ragena ir kartu sumažėja jos laužiamoji galia.

Trumparegystės profilaktikai labai svarbu anksti nustatyti pseudomiopiją ir ją gydyti, kad nepereitų į tikrąją. Tam reikia masiškai profi­laktiškai tikrinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus.

Labai svarbu higieninės sąlygos. Mokyklose klasės turi būti gerai apš­viestos, namuose darbo vieta įrengta taip, kad šviesa kristų iš kairės pusės. Skaityti reikia ne arčiau kaip 30 cm nuo akių atstumu, suolai turi būti pritaikyti moksleivių ūgiui. Skaitant kas 40—50 min. daryti 10 min, pertrauką.

Svarbu ir taisyklingas dienos režimas, geras maistas. Būtina gydyti bendras ligas, grūdinti organizmą.

Trumparegiams su didele refrakcijos yda svarbu pasirinkti tinkamą profesiją. Reikia vengti labai staigių kūno judesių, šuolių, darbų, kai rei­kia dažnai lankstytis, kilnoti sunkius daiktus. Jiems ribojamos sportinės pratybos. Rekomenduojamos sporto šakos: plaukymas (be šuolių nuo tra­mplino), slidinėjimas, bėgimas (be kliūčių).