Trachoma, conjunctivitis trachomatosa s. granulosa, — tai lėtinis užkrečiamas junginės uždegimas, kuriam būdinga junginės infiltracija susiformavę folikulai, papiliarinė hipertrofija, suirę folikulai, randėjimas ir ragenoje susidaranti savotiška drumstis — pannus trachomatosus.
Etiologija. Trachomą sukelia mikroorganizmas, kuris užima tarpinę vietą tarp virusu ir riketsijų. Mikroorganizmai, priklausantys šiai grupei, vadinami halprovijomis, o jų sukeltos ligos — halprovijozėmis. Halprovijos auga stadijomis, kurios būdingos virusams ir tipiškiems ląsteliniams organizmams. Skirtingai nuo virusų, halprovijos turi bakterijoms būdingą apvalkalą, dezoksiribonukleininę ir ribonukleininę rūgštis, gali sintezuoti nukleinines rūgštis, yra jautrios tetraciklino grupės preparatams. Halprovijozėms priklauso ir paratrachoma.
Trachomos inkubacinis periodas — 8—14 dienų. Infekcija perduodama patekus ligonio junginės sekretui į sveiką junginę tiesiogiai arba per bendro naudojimo daiktus (pagalvę, rankšluostį, prausimosi indus ir kt.). Trachoma yra socialinė liga. Ji išplitusi ekonomiškai atsilikusiose šalyse ir yra viena dažniausių aklumo priežasčių. Lietuvoje ji likviduota šeštajame mūsų amžiaus dešimtmetyje.
Trachomos klinika: dažniausiai trachoma prasideda nepastebimai, o jos eiga būna lėtinė. Ligonis skundžiasi, kad akys bijo šviesos, jos ašaroja, graužia, vakare akys merkiasi, ryte būna junginės išskyrų, žmogui sunku atsimerkti. Pasitaiko, kad ligonis niekuo nesiskundžia. Svarbiausi objektyvūs trachomos požymiai yra junginės sustorėjimas, folikulai, spenelių hipertrofija ragenos drumstis, patinus. Vokų ir skliautų (ypač viršutinio) junginė sustorėjusi, paburkusi, nelygi, joje yra folikulų. Viršutinis vokas truputį nusileidęs, ptosis trachomatosa, vokų plyšys susiaurėjęs, akys atrodo mieguistos. Akies obuolio junginė nepakitusi arba truputį paraudusi. Sekretas gleivingas, dažniausiai negausus. Seni trachomos folikulai nevienodo dydžio, pilkšvi, sultingi, panašūs į virtas sago kruopas. Daugiausia folikulų būna viršutinio skliauto junginėje. Kremzlės junginėje jų gali nebūti, arba būna mažų gelsvų folikulų. Vėliau folikulai degeneruoja ir jų vietoje atsiranda randai.
Speneliai išvešėja, ties kremzle atsiranda naujų.
Būna trachomos atvejų tik su speneliais arba tik su folikulais. Atsižvelgiant į tai ir skiriamos tokios trachomos formos: 1) trachoma papillare; 2) trachoma folliculare; 3) trachoma mixtum (yra ir spenelių, ir folikulų).
Trachomos stadijos. Visos trachomos formos suskirstytos į stadijas. Toks skirstymas padeda įvertinti ligos eigą ir skirti tinkamą gydymą.
Trachomos įtarimas, trachoma dubium, Tr. D. Ji nustatoma įtartinais atvejais, kai nėra aiškių klinikinių ligos požymių.
Pretrachoma (prefolikulinė trachoma, Pr Tr) — yra tik pradinių ligos simptomų: vos matyti junginės hiperemija, nedidelė injekcija, folikulų nėra.
Pirmoji stadija (Tr I) — paraudusioje infiltruotoje junginėje yra nedaug folikulų ir spenelių. Ragenoje gali būti švelnus panusas, t. y. drumstis giliuosiuose ragenos sluoksniuose dėl ragenos uždegimo.
Antroji stadija (Tr II) — tai regresijos pradžia. Folikulai degeneruoja, o jų vietoje atsiranda randai (XVIII pav.). Injekcija ryški, folikulai — įvairaus dydžio. Jų susikaupimo vietoje junginė atrodo kaip drebučiai. Speneliai išryškėję, kremzlės junginė tarsi aksominė.
Trečioji stadija (Tr III) — junginėje gausu randų, mažai folikulų ir spenelių. Junginės injekcija neryški. Šiai stadijai būdingos komplikacijos: randėjimas, trichiasis, entropion, ragenos drumstis (pannus) ir kt.
Ketvirtoji stadija (Tr IV) — nėra folikulų, spenelių, infiltracijos. Junginė plona, pablyškusi dėl randų. Uždegiminis procesas pasibaigęs, likę tik jo padariniai.
Trachomos komplikacijos ir padariniai. Tik sergant lengva trachomos forma arba anksti pradėjus ją gydyti, jokių padarinių gali nebūti. Dažniausiai lieka įvairių pakitimų: 1) vokuose, ptosis trachomatosa, vokų deformaciją, trichiasis, entropion, ectropion, ankyloblepharon, blepharophimosis; 2) junginėje, netikras užpakalinis simblefaronas, sausmė — xerosis; 3) ragenoje, pannus trachomatosus, opa; 3) ašarų aparate — lėtinis dakrioadenitas, kanalikulitas, dakriocistitas.
Trachomos diferencinė diagnostika. Sunkiausia diagnozuoti trachomą pirmoje stadijoje, nes jos klinika labai panaši į folikulinių konjunktyvitų simptomus. Trachomą galima supainioti ir su folikulioze, kuri būna vaikams, nes jų bendras požymis — folikulai. Esant folikuliozei, folikulai būna smulkūs, rožinės spalvos, junginė tarp jų nepakitusi, folikulai dažniausiai randami apatinio skliauto junginėje. Folikulioze — tai junginės būklė, susijusi su pacientų amžiumi ir adenoidinio sluoksnio išvešėjimu. Diferencijuojant trachomą nuo adenovirusinių konjunktyvitų, reikia atsiminti, kad jie prasideda sunegalavus visam organizmui, kai padidėja regionariniai limfmazgiai, atsiranda faringitas (adenofaringokonjunktyvalinė kraštligė), taškiniai ragenos infiltratai ir junginės kraujosruvos (epideminis folikulinis keratokonjunktyvitas).
Sunkiausia trachomą atskirti nuo folikulinio konjunktyvito — paratrachomos, tačiau ir tuomet yra skirtingų požymių.
Požymiai |
Folikulinis konjunktyvitas |
Trachoma |
Pradžia |
Staigi |
Lėta |
Lokalizacija |
Dažniausiai apatinis skliautas |
Dažniausiai viršutinis skliautas ir viršutinės kremzlės junginė |
Injekcija |
Nežymi |
Ryški |
Spalva |
Ryškiai raudona |
Melsvai cianozinė |
Folikulai |
Pavieniai stambūs, rožinės spalvos, beveik skaidrūs, yra paviršiuje |
Stambūs, jų daug, pilkšvai gelsvi, drebučių konsistencijos, yra giliai, susilieja ir suyra |
Ragena |
Pažeista labai retai, infiltratai paviršutiniai, taškiniai, be kraujagyslių |
Panusas su vaskuliarizacija |
Trukmė |
Nuo 2 sav. iki 2 mėn. |
Mėnesiai ir metai |
Padariniai |
Pakitimų nelieka |
Randai |
Svarbiausią reikšmę diferencijuojant pradines trachomos stadijas su visais folikuliniais konjunktyvitais turi ragenoje atsiradęs panusas.
Randėjimo stadijoje trachomos diferencinė diagnostika yra nesunki.
Trachomos profilaktika. Visas profilaktikos priemones galima suskirstyti į individualias ir socialines.
Individualios — stengtis, kad į akis nepatektų trachoma sergančiųjų junginės išskyrų (nesinaudoti bendrais prausimosi dubenimis, bendrais rankšluosčiais, pagalvėmis ir kt.).
Socialinės — kuo skubiau pašalinti priežastis, nuo kurių galima užsikrėsti trachoma (tinkamai gydyti ligonius, juos izoliuoti, organizuoti sanitarinį švietimą, gerinti buities ir darbo sąlygas, kelti šalies ekonomiką ir kt.).
Trachomos gydymas. Jis būna: medikamentinis, mechaninis, chirurginis (likviduojant trachomos padarinius).
Medikamentinis — dažniausiai skiriami tetraciklino grupės antibiotikai ir sulfanilamidai. Esant aktyviai trachomai (I, II, III stadijos), junginės maišelis tepamas 1% tetraciklino tepalu 4—5 kartus per dieną 2—3 mėnesius, silpnėjant uždegimui — 2—3 kartus per dieną. Tuomet, kai nėra sąlygų junginės maišelį dažnai tepti tetraciklino tepalu, galima naudoti 1% dibiomicino tepalą kartą per dieną keletą mėnesių arba 10—20% sulfapiridazino tepalą kartą per dieną vieną mėnesį. Sunkiais atvejais, be vietinio gydymo, tenka skirti sulfanilamidus (etazolį ir kt.) per os po 0,5 g 4 kartus per dieną 7 dienas. Naudojami vitaminai, desensibilizuojantys ir organizmo reaktyvumą gerinantys preparatai.
Mechaninis gydymas — tai folikulų ekspresija (sutraiškymas) specialios konstrukcijos pincetais. Mechaninis gydymas dažniausiai derinamas su medikamentiniu. Folikulai traiškomi tvarstomajame, laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių. Nuskausminama Sol. Dicaini 0,25% arba 0,5% lašais. Gydytojas savo akis saugo nuo ligonio traiškanų apsauginiais akiniais arba specialiu skaidriu skydu, dengiančiu veidą. Ekspresiją reikia daryti praėjus 2—3 savaitėms nuo medikamentinio gydymo pradžios, jeigu folikulai dar nemažėja. Vienam kursui užtenka 1—2 ekspresijų.
Chirurginis gydymas — tai trachomos padarinių likvidavimas. Operuoti tenka esant trichiazei, vokų padėties pakitimams, ašarų nutekamųjų takų patologijai, ragenos padrumstėjimui ir sausmei.