Bėda prasideda netikėtai: žmogus sunkiau nei jam įprasta pakėlęs arba mestelėjęs kokį daiktą pajunta dieglį peties sąnaryje. Kartais skausmai petyje būna nežymūs, tolydžio didėjantys. Diena iš dienos gelia vis stipriau, sąnarį sunkiau judinti, peties lanko raumenys džiūsta. Sunkiausia naktimis: visa ranka tirpsta ir taip maudžia, jog žmogus neberanda tinkamos padėties lovoje, miegai išlaksto kaip nebuvę.
Galų gale peties sąnarys visiškai sustingsta ir žmogus į saugo, kad kas neužgautų, nepajudintų. Dažniau serga vidutinio amžiaus žmonės, dirbantys ne fizinį darbą (mokytojai, valdininkai, vairuotojai, pianistai), arba asmenys, priversti kasdien ypač sunkiai dirbti rankomis (vaikščioti su ramentais, stumti savo invalido vežimėlį, nešioti krovinius, mėžti mėšlą ir t.t.).
Paprastai žmonės gydytojui sako: „išmečiau ranką”, „surakino peties sąnarį”, o daktarai ligą vadina „peties – mentės periartritu”, „kaklo radikulitu’, „peties neuralgija”, „peties – rankos sindromu” ir kt Nors liga akivaizdi, ja sergantys pacientai poliklinikose dažnai siuntinėjami nuo chirurgo pas neurologą, ortopedą, reumatologą, endokrinologą ir atgal, nes gydant vien medikamentais bėda nepraeina, ligoniai kankinasi, puola neviltin.
Remdamasis moksline literatūra, manau, jog liga gali būti pirminė, ypač žmonėms, dažnai pertempiantiems peties lanko raumenis, ir antrinė, sergantiems kaklo stuburkaulių osteochondroze, peties sąnario uždegimu, negaluojantiems dėl stenokardijos, miokardo infarkto, kraujo išsiliejimo [ galvos smegenis ir t.t., taip pat išsivysčiusi po sąnario išnirimo, peties lanko kaulo lūžių.
Teko gydyti moterį, turinčią „gulbės kaklą” ir ypač jautrią nervų sistemą, kasdien besimankštinančią jau daugelį metų ir, atrodytų, niekad negalinčią susirgti šia liga. Deja, jai pradėjo truputį sopėti kaklą ir petį, ypač vairuojant automobilį. Tris mėnesius moteriškė kentė, gelbėdamasi nuo skausmo įvairių tepalų įtrynimais. Galiausiai ją pradėjo gydyti ortopedas, traumatologas, skirdamas geria, mus ir į raumenis leidžiamus nuskausminančius ir priešuždegiminius vaistus (indometacir.ą, ibobrufeną, . pirabulolą, aspiriną, naprosiną ir t.t.) ir hormonus (kenalogą).
Prabėgo dar du mėnesiai, skausmai tebekamavo, rankos raumenys sunyko, pradėjo kankinti depresija, aštrūs skausmai skrandyje. Dėl skrandžio . opos ligonė pateko į vidaus ligų skyrių, kur pirmą kartą ją apžiūrėdamas aptikau sutrikusius peties sąnario judesius. ; Pastebėjau, jog ‘ pažeistoji ranka žašto viršutiniame trečdalyje yra plonesnė už sveikąją ranką 4 cm. Ligonei paaiškinau, jog ji pasveiks, bet pati privalo daug ir kantriai kasdien dirbti apie penkis mėnesius, o gydytojas reabilitologas, fizinės medicinos specialistė (kineziterapeutė), medicinos seserys jai kuo galėdami padės. Nevartosime hormonų bei priešuždegiminių vaistų.
Petys yra judriausias kūno sąnarys, į ne tik galima visaip judinti, bet ir sukti ranką ratu. Ar vidutinio amžiaus žmonės kasdien atlieka Šiuos judesius? Deja, ne. Tik kasdien besimankštinantys ištampo stingstančius raumenis, raiščius, bet ir tai ne visada gelbsti. Jei ligos priežastis – kaklo stuburkaulių osteochondrozė, būtina kasdien atlikinėti specialią kaklo mankštą. Mano pacientė jos, deja, nežinojo, nors sirgo ne pirmą kartą. Kada žmogus nesinaudoja gamtos peties sąnariui duotais judesiais (dėl tingumo ar kokios nors ligos, traumos), vystosi sąnario kapsulės, nyksta raiščiai, raumenys ir pagaliau ten kaulinių ataugų pavidalu nusėda druskos.
Šitaip mūsų kūnas sąnarius saugo nuo netikėtų, neįprastų judesių. Kada sąnario kapsulė, raiščiai, raumenys nuolat pertempiami, organizmas ginasi, ribodamas judesius, augina ten kaulines išaugas. Deja, kauluose atsiradus pakitimų, šaukštai po pietų, liga visam laikui įsitvirtina. Todėl vos atsiradus pirmiesiems simptomams pacientas turi kreiptis į gydytojus. Tuomet jis dar gali pasveikti vien nuo atitinkamų fizinių pratimų. Pripratę kęsti nedidelius skausmus vidutinio amžiaus žmonės Į juos nebekreipia dėmesio. Peties sąnario skausmą, jaučiamą ramybės būklėje, ypač naktimis, pacientai vadina maudžiančiu, deginančiu; graužiančiu. Jis stipriausias ten, kur išsidėstę nervai ar sausgyslės.
Dažniausiai skauda kūno vietas tarp žastikaulio gumburų ir mentės viršutiniame krašte. Skausmas tarp žastikaulio gumburų sustiprėja sukant ranką apie žastikaulio išilginę ašį vidun (sunku pasikasyti tarpumentę) arba išorėn (neįmanoma susišukuoti). Naktiniai skausmai neretai plinta į alkūnes, plaštakos sritį, iki sprando ar ausies. Gėlimą lydi rankos tirpimas, oda tampa nejautri. Gindamasis nuo skausmo organizmas raiščius ir raumenis nuolat laiko įtempęs. Dėl to jie ne tik nyksta, bet ir ribojami sąnario judesiai (kontraklūra dėl skausmo).
Nustatant ligą pacientus turi apžiūrėti nervų ir vidaus ligų gydytojai, nes kartais panašių simptomų aptinkame ligoniams, sergantiems stuburo nervų šaknelių, peties nervų pluošto uždegimu, sprando arterijų kraujotakos nepakankamumu, stenokardija, miokardo infarktu, žastikaulio cista ir kt. Jei skausmas dilgčiojantis, atrodo lyg purtytų elektra, svaigsta galva, trinka regėjimas, klausa, būta širdies skausmų, prireiks papildomų tyrimų. Įsitikinę, jog turime bestingstantį peties sąnarį), pradedame jį gydyti.
Ligonis turi suvokti: nugalint šią negalią jis – pagrindinis veikėjas. Gydytojas reabilitologas, (fizinės medicinos specialistas, medicinos sesuo – tik jo pagalbininkai. Būtina sustabdyti užburtą karuselę, kurioje sukantis skausmas riboja judesius, judesių skurdumas džiovina raumenis, o ir pačių judesių vis mažėja. Didinant judesių apimtį, stiprės raumenys, judesiai pasidarys įvairesni. Taigi būtina pašalinti skausmą.
Geriausiai 1 ar 2 proc. novokaino (lidokaino, tri-mekaino) tirpalu blokuoti skausmingus taškus arba juos veikti portatyvinio lazerio spinduliu. Nuskausmintas ligonis mankštinasi, atlieka pratimus, kurių sudėtingumas ir krūvis kas savaitę peržiūrimas. Tokiu būdu pamažu atgaunami judesiai.
Pateikti rekomenduojamų pratimų pavyzdžius nelengva, nes nėra tokių fizinių pratimų, kurie tiktų visiems ligoniams. Pratimus būtina skirti kaip retus ir brangius vaistus, juos protingai dozuojant, atsižvelgiant į paciento iigos ypatumus, ligonio ctiarakterį. Nors nekantrūs pacientai pratimais greit nusivilia ir prašo stiprių nuskausminančių vaistų, svarbiausia – nesuklupti per pirmąsias dvi savaites ir ištverti. Mat vėliau judesiai gerėja ir nuotaika skaidrėja.
Jei be vaistų visgi negalima verstis, skirtini mažiausiai kenksmingi.
Sutrikusį miegą geriname vakarais pasivaikščiodami, prieš miegą vonioje šildydami kojų pėdas, suvalgydami medaus šaukštą ir t.t. Pabandykime raminamosios žolių arbatos.
Įveikti šią negalę taip pat padeda vitaminai A ir E. Valgykite jų turinčius maisto produktus, vartokite atitinkamus vitaminus.
Masažas atliekamas prieš fizinius pratimus, todėl fizinės medicinos specialistas jį turi mokėti. Sergant sunkesne ligos forma taikytinos įvairios fizinės procedūros: parafinas, soliuksas, purvo vonios, diatermija, ultragarsas, dia-dinaminės srovės.
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kineziterapeutė stiprinti kūno raumenis siūlo elementariais fiziniais pratimais (ypač rankų), padedančiais pamažu sunorminti nesveiko sąnario judesius atauginant pradėjusius džiūti pečių lanko raumenis.
Fiziniai pratimai atliekami kasdien, stovint, tiesia galva, nuleistomis rankomis, kiekvieną pratimą kartojant 10 ir daugiau kartų, judesius derinant su kvėpavimu. Pratimai:
1. Energingai gniaužome kumščius, keisdami rankų padėtį. Keldami rankas aukštyn įkvepiame, nuleisdami iškvepiame.
2. Abu pečių sąnarius sukame ratu – į priekį ir atgal.
3. Apkabinę pirštais rankų alkūnes keliame rankas aukštyn („rankų langelį” užmaudami ant galvos) ir įtempiame raumenis, nuleisdami rankas juos atpalaiduojame.
4. Ištiestas rankas mojuojame į šonus: aukštyn, žemyn („skrendame”).
5. Rankas judiname taip, lyg plauktume braso stiliumi.
6. Paėmę 60-00 cm ilgio lazdą už galų švytuojame ja į šonus.
7. Paėmę lazdą už galų rankas sukame ratu į kairę, į dešinę.
8. Suėmę lazdą už galų keliame ją aukštyn, po to nuleidžiame ant pečių.
9. Lazdos galą įrėmę į žemę kitą galą laikome abiem rankom, stumdami lazdos galą nuo savęs. Po to, įtempdami raumenis, traukiame lazdos galą į save ir atpalaiduojame raumenis.
10. Paėmę lazdą dešine ranka sukame ją ratu viršum galvos, – po to permetame į kairę ranką ir kartojame judesį.
Neužmirškite kvėpavimo: jį derindami su fiziniais judesiais po 1-2 pratimų atlikite atsipalaiduoti padedančius judesius, lydimus kvėpavimo pratimų. Pratimus kartokite pagal jėgas, siekite pažangos.
Stingstantis peties sąnarys – nemaža bėda. Tik kartu su specialistais ją galima įveikti. Tuo tikslu stiprinkime raumenis, verskime juos judėti. Kasdien mankštindamiesi geriau jausitės, fiziniai pratimai gerins nuotaiką ir stiprins širdį.
