Centrinės nervų sistemos navikai, kaip ir kitų sistemų ar organų navikai, gali būti piktybiniai ir gerybiniai. Pagal savo kilmę yra išskiriami navikai, kurių ląstelės yra smegenų audinio ląstelių kilmės – glialiniai, bei iš kitų smegenų struktūrų – neglialiniai. Taip pat smegenų navikai gali būti skiriami į pirminius ir antrinius, pagal vystymąsi. Jei navikas vystosi iš smegenų ląstelių, jis yra pirminis. Jei navikas „atkeliauja” iš kitų organų – antrinis.
Simptomai. Centrinės nervų sistemos naviko simptomai priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje jis auga. Smegenų navikai sukelia simptomus nuo galvos skausmo iki insulto. Jie sukelia ir daugybę neurologinių sutrikimų. Kai kurie smegenų navikai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl juos nustatyti anktyvojoje stadijoje ypač sunku.
Galvos skausmas. Galvos skausmas – dažniausias simptomas. Tiesa, daug žmonių „kankinasi” su galvos skausmais, tačiau auglys galvoje jiems negresia. Galvos skausmas, kurį sukelia galvos smegenų navikai, gali reikštis skirtingai ir priklauso nuo vietos, kurioje jis esti ar kitų reiškinių:
- Blogumas pabudus ryte,
- Stiprus skausmas, bet ne migrena, kylantis tuo metu, kai žmogus miega ir taip pat yra lydimas mažiausiai poros simptomų (pvz., vėmimas ar sumišimas),
- Gali būti arba gali nebūti pulsuojačios vietos jausmas, priklausomai nuo vietovės, kurioje yra navikas,
- Skausmas lydimas dvejinimosi akyse, silpnumas arba kūno dalių nutirpimas,
- Kaklo skausmas.
Virškinimo trakto sutrikimai. Virškinimo trakto simptomai, įskaitant pykinimą ir vėmimą, ypač pasireiškia vaikams serganties smegenų vėžiu.
Traukuliai. Traukuliai gali atsirasti 15 – 95% pacientų, priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra navikas.
Kartais reikštis ligos simptomai, susiję tik su psichikos pokyčiais, kurie gali būti tokie:
- Atminties praradimas
- Pablogėjęs dėmesingumas
- Problemos kalbant, sunku reikšti mintis, argumentuoti nuomonę ir pan.
- Padidėjęs mieguistumas
Tyrimai ir diagnostika: Pradžioje atliekamas pilnas klinikinis neurologinis ištyrimas, diagnozė patikslinama, atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją ar galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją. Kartais, jei diagnozė nėra pilnai aiški, papildomai naudojama kontrastinė medžiaga, išryškinanti galvos smegenų atskiras struktūras bei esančio naviko ribas.
Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija yra ypač jautrus diagnostinis metodas, šio tyrimo metu taip pat galima taikyti kontrastinę medžiagą, kuri išryškina galvos smegenų vaizdus.
Be šių pagrindinių neinvazinių diagnostikos metodų taip pat gali būti ligoniui atlikta elektroencefalografija (tyrimas, kurio metu registruojami elektriniai galvos smegenų potencialai), akių dugno tyrimas – įvertinama, ar nėra galvos smegenų pabrinkimo požymių.
Gydymas: Pagrindinis galvos smegenų gydymo būdas yra chirurginė operacija. Chirurginis galvos smegenų auglių šalinimas taikomas, kai auglys yra išoriniame galvos smegenų paviršiuje ar, kai auglio pašalinimas iš gilesnių galvos smegenų dalių nesukelia ryškesnių neurologinių sutrikimų nei juos sąlygoja pats navikas. Kartais chiruginio gydymo nepakanka, nes ne visas auglio ląsteles tokiu būdu galima pašalinti, tuomet papildomai taikomas spindulinis gydymas bei chemoterapija. Šių gydymo metodų tikslas – pašalinti likusias auglio ląsteles, jas apšvitinant jonizuojančios radiacijos spinduliais ar paveikus cheminėmis medžiagomis, sukeliančiomis auglio ląstelių dauginimosi sustabdymą.
Be šių gydymo priemonių, kuriomis siekiama pašalinti patį auglį, taikomos gydymo priemonės, kurios veikia naviko sąlygotus simptomus: kortikosteroidai, prieštraukuliniai vaistai. Dažniausiai traukulių priepuolių, sąlygotų galvos smegenų auglio, gydymui taikomas karbamazepinas, fenitoinas, valproinė rūgštis.
Informacija parengta pagal www.sveikas.lt, American Brain Tumor Association www.abta.org
