SKLERITAS – tai giliųjų odenos sluoksnių granuliominis uždegimas. Jis retesnis nei episkleritas ir apima visą spektrą įvairių pakitimų.
Apie pusė visų sergančių skleritu žmonių serga su juo susijusia sistemine liga. Dažniausiai – jungiamojo audinio liga (reumatoidiniu artritu, Wegwnerio granuliomatoze, polichondritu, sistemine vilklige, Reiterio sindromu, mazginiu poliarteriitu, ankilozuojančiu spondilitu), podagra, akių Herpes zoster infekcija. Rečiau skleritas išsivysto sergantiems tuberkulioze, Laimo liga, sarkoidoze, hipertenzija, po chirurginių akies operacijų. Kartais sklerito priežastys lieka neaiškios.
Liga paprastai prasideda ūmiai varginančiu akies skausmu, kuris gali plisti į kaktą, antakį, žandikaulį, skausmas gali būti stiprus, pažadinantis naktį. Palaipsniui parausta akis, gali žymiai pablogėti matymas. Paraudimas (sektorinis ar difuzinis) kiek melsvo atspalvio, nesumažėja sulašinus kraujagysles sutraukiančių vaistų, gali susiformuoti nepaslankūs mazgeliai. Kai kurie sklerito tipai yra besimptomiai (priekinis nekrotizuojantis skleritas be uždegimo). Būdingi ligos pasikartojimo epizodai. Kartais skleritas komplikuojasi periferiniu keratitu, glaukoma, uveitu, eksudacine tinklainės atšoka, katarakta, proptoze (užpakalinis skleritas).
Skiriami sklerito tipai:
-
Difuzinis priekinis skleritas;
-
Mazginis priekinis skleritas;
-
Nekrotizuojantis priekinis skleritas su uždegimu (būdingas stiprus skausmas, per odeną matosi gyslinės pigmentas);
-
Nekrotizuojantis priekinis skleritas be uždegimo (scleromalacia perforans) – beskausmis, dažniausiai pasitaiko reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams;
-
Užpakalinis skleritas (sudaro apie 20% visų skleritų atvejų, neretai esti kartu su priekiniu skleritu; būdingas skausmas, pablogėjęs matymas, išverstakumas, gali būti riboti akies judesiai. Akių dugne gali būti nustatomas eksudacinė tinklainės atšoka, makulopatija, gyslinės klostės).
Gydomas skleritas sisteminiais priešuždegiminiais, imunosupresiniais vaistais.
