Seborėjinė keratozė (keratosis seborrhoeica, sin. verruca seborrhoeica) – tai paveldimas, dažnas, gerybinis 30 m. ir vyresnių žmonių epitelio auglys.
Epidemiologija. Paprastai kiek dažniau susidaro vyrams.
Etiologija. Paveldima tikriausiai autosominiu dominantiniu būdu.
Klinika. Iš pradžių neparaudusioje ir nepatinusioje odoje atsiranda nedidelis – 1-3 mm skersmens, odos spalvos mazgelis. Pamažu didėja, tamsėja iki rudos, juodai rudos spalvos. Gali būti apvalus, ovalus ar netaisyklingos formos, siekia iki 5 mm ir daugiau, aiškiai atisiribojęs nuo sveikų audinių. Jo paviršius karpiškas, apragėjęs, plaukų maišeliuose yra susidarę raginiai kamščiai. Neskausmingas, truputį niežti. Esti pavienių ir dauginių, subjektyvių reiškinių nesukelia.
Lokalizacija. Veidas, plaukuotoji galvos dalis, kaklas, liemuo
Eiga. Trunka ne vienus metus, gali pereiti į vėžį.
Histopatologija. Keratinocitų ir melanocitų proliferacija. Papilomatozė. Pamatiniame sluoksnyje ir virš jo kaupiasi pigmentas. Matyti plaukų maišeliuose susidarę raginiai kamščiai ir cistos.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos. Reikia skirti nuo pigmentinių apgamų, melanomų, saulinės lentiginozės, piktybinės lentiginozės, pigmentinės bazaliomos.
