Visų neurozių atsiradimo priežastis – laikini centrinės nervų sistemos funkcijos pakitimai, atsiradę dėl per didelės įtampos ar psichologinės traumos, kurių metu sutrinka smegenų žievėje vykstančių slopinimo bei jaudinimo procesų pusiausvyra.
Labai svarbi neurozių atsiradimo priežastis – pervargimas, somatinės bei infekcinės ligos. Pervargimas, susijęs su neigiamomis emocijomis (kaip pavyzdžiui, jaudulys, baimė), miego ir maitinimosi režimo sutrikimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, – visa tai sąlygoja neurastenijos atsiradimą.
Charakteringas neurastenijos bruožas – dirglumas, pasireiškiantis greitu susijaudinimu, greitu nuovargiu bei nervų sistemos išsekimu. Padidėjusio dirglumo atvejais pacientas į aplinką reaguoja audringai, piktai šaukdamas, ašarodamas, tačiau, nuo savo emocijų greitai pavargsta, o paskui tokio poelgio gailisi. Vėliau jie jaučiasi sugniuždyti, dažnai verkia, sunkiai susivaldo. Prislėgta nuotaika ar pasyvumas pasitaiko žymiai rečiau.
Neurastenija sergantys pacientai pamažu praranda domėjimąsi aplinka, nerodo iniciatyvos. Mažėja jų darbingumas, blogėja atmintis, miegas negilus (ilgai neužmiegama, nuo menkiausio garso prabundama), atsiranda galvos skausmai, galvos svaigimas, triukšmas ausyse, mirgėjimas prieš akis, jaučiami dūriai širdies srityje, širdies mušimas. Vyrams pasireiškia impotencija (lytinis nepajėgumas).
Pagal I. P. Pavlovą, galima išskirti dvi pagrindines neurastenijos formas: hipersteninę ir hiposteninę. Hipersteninė neurastenijos forma apibūdinama slopinimo procesų susilpnėjimu bei išreikšta jaudinimo būsena, hiposteninė, atvirkščiai, – jaudinimo procesai prislopinti, vyrauja slopinimas.
Apžiūrint neurastenija sergančius pacientus, matyti akių vokų bei ištiestų rankų virpėjimas, aukšti sausgyslių refleksai, odos hiperestezija (ypatingai plaukuotoje galvos dalyje), šaltos galūnės, hiperhidrozė (gausesnis prakaitavimas). Liečiant rankas jaučiami šalti pirštai, drėgna delnų oda, susijaudinus, prakaitavimas padidėja.
