Mastitas tai krūties uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Mastitas niekada neprasideda staiga nei iš šio, nei iš to. Pirmiausia turi būti užblokuojamas pieno latakas. Tada atsiranda sukietėjimas, kurį visai netikėtai žindyvė gali užčiuopti krūtyje. Sukietėjimas arba kitaip vadinamas „guzas” gali būti skausmingas.
Motinos pienas nėra sterilus. Krūties latakuose yra tų pačių mikroorganizmų, kurie gyvena ant mūsų odos. Maitinimo metu pieno srovė tarsi nuolat plauna pieno latakėlius. Užsiblokavus latakui, toje krūties vietoje užsistovi pienas, ten dauginasi mikroorganizmai ir tik tuomet, kai organizmas nebesusitvarko su jų kiekiu, pradeda ryškėti lokalios infekcijos požymiai: sukietėjimas tampa skausmingas, paraudęs. Dar toliau žengiant šiam procesui, mamai iki 39oC pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, pablogėja bendra savijauta.
Esminis skirtumas tarp laktostazės arba pritvinkusių krūtų, ir mastito ta, jog mastitas nebūna pirmomis dienomis ir savaitėmis po gimdymo (nebent motina po gimdymo suserga bendra organizmo infekcija, tokia kaip sepsis).
Apčiuopus krūtyje sukietėjimą, būtina imtis priemonių, kad pienas iš tos vietos būtų pašalintas. Geriausias pagalbininkas – vaikelis. Taikomos visos tos pačios priemonės, kaip ir esant laktostazei. Reikia stengtis kuo dažniau maitinti iš pažeistos krūties, apatinis kūdikio žandikaulis turi būti ties sukietėjimu. Yra net vadinamoji „gydomoji” žindymo poza, kai mama keturiomis virš kūdikio, o kūdikis guldomas taip, kad minėtas apatinis žandikaulis būtų ties užsiblokavusia krūties vieta. Tuo laikotarpiu iš sveikosios krūties galima nežindyti, tačiau būtina iš jos ištraukti pieną rankomis ar pientraukiuir visądėmesį sutelkti pieno sąstoviui pašalinti iš skausmingos krūties.
Reikia visada pagalvoti, kas sukėlė pieno latako užsiblokavimą. Galbūt tai nutiko dėl to, kad maitinimo metu dėjote pirštą ant krūties ties kūdikio nosyte „kad neuždustų”, o gal dėvite per mažą, spaudžiančią liemenėlę. Pieno latakas gali užsibloguoti nuo paprasčiausio spaudimo – kai krūtį spaudžia automobilio saugos diržai, kūdikio vaiknešėlio diržai. Priežastis gali būti maitinimas visada toje pačioje pozoje, ypač gulint, arba staigus temperatūrų pokytis. Kartais motinos tai apibūdina sakydamos: „perpūtė krūtį”. Todėl vis dėlto žindymo laikotarpiu, ypač šaltuoju metu laiku, būtina pasirūpinti, kad krūtys būtų apsaugotos nuo šalčio. Tačiau tai nereiškia, jog jas būtina šildyti papildomais įdėklais. Motina turi jausti komfortą – krūtims neturi būti nei per šilta, nei per šalta.
Jei taikant visas aukščiau išvardintas priemones, būklė negerėja per 24 valandas, ypač vargina aukšta temperatūra, galima įtarti prasidėjusį mastitą. Tada turi būti pradėtas gydymas antibiotikais. Skiriamas oksacilinas ar amoksacilinas prieš tai paėmus pieno pasėlį. Pasėlis imamas dėl to, kad jei mastitas bus sunkiai gydomas, galbūt pavyks nustatyti tikslesnį infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Tik būtina atsiminti, jog pusei moterų, esant tipiškiems mastito klinikiniams požymiams, pieno pasėlyje nepavyksta išauginti mikroorganizmų, o sėjant sveikų moterų pieną, pusei išauga auksinis stafilokokas, kurio gydyti nereikia. Dėl karščiavimo ir skausmo pirmo pasirinkimo medikamentas ibuprofenas, kitas – paracetamolis. Jei mama eina į darbą, būtina paprašyti nedarbingumo lapelio ir skirti visą dėmesį krūtims gydyti.
Mastito profilaktika
Mastito profilaktika labai paprasta – taisyklingas ir dažnas kūdikio žindymas. Suskilę speneliai didina pavojų patekti patogeniniams mikroorganizmams ir sukelti krūties uždegimą. Todėl būtina juos kuo skubiau gydyti, šalinti sužalojimo priežastis. Mastito atveju žindymas nenutraukiamas, o tęsiamas, net ir skyrus antibiotikus. Tik skiriant antibiotikus po kūdikio maitinimo patariama likusį pieną ištraukti pientraukiu (jei nesuskilę speneliai) arba rankomis. Nors retai, bet kai kada mastito atveju prireikia ir chirurginės pagalbos, pradėjus formuotis pūliniui. Šiuo metu vis plačiau taikomas krūties pūlinio punktavimas adata. Gaila, tačiau tenka išgirsti, jog vyresnės kartos chirurgai ne tik kad uždraudžia maitinti iš pažeistos krūties, bet net ir iš sveikos ir prigąsdina, jog mama niekada nebegalės žindyti kitų savo vaikų. Šiems kolegoms belieka patarti labiau domėtis šiuolaikiniais mokslo įrodymais laktacijos srityje ir perskaityti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas „Mastitas”, kurios yra išverstos ir išleistos net lietuvių kalba.
Taigi ir po krūties operacijų dėl mastito žindyti galima ir dažniausiai žindymas būna sėkmingas. Žinoma, jei pavyksta išsiaiškinti prieš tai buvusio mastito priežastis, vengti jį sukėlusių situacijų, o sunkesniais atvejais ieškoti profesionalios pagalbos, kai tik pasirodo žindymo sunkumų, nelaukiant, kol problema labai įsisenės. Pasaulyje labai populiarios žindymo konsultantės/konsultantai. Tikimės, kad mums ir Lietuvoje pavyks įteisinti žindymo konsultanto kvalifikaciją ir tokiu būdu teikti savalaikes ir kvalifikuotas paslaugas žindyvėms.