Marburgo hemoraginė karštligė

Kokia tai liga?

Marburgo hemoraginė karštligė – labai sunki žmonių ir primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Marburgo virusas. Marburgo hemoraginė karštligė pirmą kartą užregistruota 1976 m. protrūkių Marburgo ir Frankfurto (Vokietija) bei Belgrado (Serbija) laboratorijose metu. Protrūkių metu iš viso susirgo 31 asmuo (laboratorijos ir medicinos personalo darbuotojai ir jų šeimos nariai). Visi susirgę laboratorijos darbuotojai turėjo sąlytį su beždžionių (žaliųjų markatų) krauju, organais, ląstelių kultūromis.

Sukėlėjas

Marburgo virusas, kaip ir Ebola virusas, priklauso Filovirusų šeimai. Manoma, kad viruso rezervuaras yra vaisėdžių šikšnosparnių šeimai priklausantis Egiptinis skraidantysis šuo (Rousettus aegyptiacus). Kaip virusas iš jo perduodamas žmogui – nežinoma.

Paplitimas

Susirgimai Marburgo hemoragine karštlige užregistruoti Angoloje, Demokratinėje Kongo Respublikoje, Kenijoje, Pietų Afrikoje. Didžiausias protrūkis užregistruotas 2005 m. Angoloje, kurio metu susirgo 374 asmenys (329 mirė). 2008 m. užregistruotas įvežtinis Marburgo hemoraginės karštligės atvejis Olandijoje, asmeniui grįžusiam iš Ugandos. Tais pačiais metais susirgimas užregistruotas asmeniui iš Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat grįžusiam iš Ugandos.

Kaip užsikrečiama?

Žmogus Marburgo hemoragine karštlige užsikrečia:

tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusių virusu beždžionių audiniais, kūno skysčiais metu;
tiesioginio sąlyčio metu su virusu užkrėsto žmogaus krauju, kvėpavimo takų sekretais, organais, vėmalais, šlapimu ir kt. Marburgo hemoraginė karštligė gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio sąlyčio su sergančiais asmenimis, jų kūno skysčiais metu, nesilaikydami tinkamų šios ligos kontrolės priemonių;
lytiniu keliu; virusas spermoje kliniškai pasveikus gyvybingas išlieka 7 savaites.

Simptomai

Inkubacinis ligos periodas – nuo 3 iki 10 dienų. Liga prasideda ūmiai, karščiuojama, skauda galvą. Apie penktą ligos dieną gali išsivystyti makulopapulinis bėrimas, dažniausiai ant krūtinės, nugaros, pilvo. Taip pat vemiama, skauda krūtinę, pilvą, viduriuojama. Palaipsniui liga sunkėja, išsivysto gelta, kasos uždegimas, kepenų nepakankamumas, kraujuojama, netenkama svorio, vystosi daugybinis organų nepakankamumas, ligonis kliedi.
Miršta 25 – 90 proc. ligonių.

Profilaktika

Tinkama darbo su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojimas (kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai, ir kt.), susirgusių asmenų izoliacija, aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas ir mirusių asmenų laidojimas ir kt.).

Parengė:
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Visuomenės sveikatos specialistė
Epidemiologinės priežiūros skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras