Maliarija (lot. malus aer – blogas oras) (intermituojanti karštinė) )- tai kraujo pirmuoninė invazija, pasireiškianti: reguliariai pasikartojančiais drugio priepuoliais, kepenų ir blužnies padidėjimu ir hemolizine anemija.
Tai transmisinė kraujo infekcija, kurią perduoda nariuotakojai (uodai, blusos).
1880m. Laveranas Tunise surado žmogaus kraujuje pirmuonį.
Plazmodijus – kraujo parazitas, Hemosporidijų klasės pirmuonis. Dažant Gimzos būdu, jo citiplazma žydra, o branduolys raudonas.
Maliarija yra gyvybei grėsminga liga. Maliarija plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Kasmet užregistruojama 300 – 500 mln. klinikinių maliarijos atvejų. Per metus visame pasaulyje nuo šios ligos miršta 1,5 – 2,7 mln. žmonių, iš jų 1 mln. – vaikų iki 5 metų amžiaus. Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 tūkst. turistų, iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos. Lietuvoje kasmet keli žmonės suserga įvežtine maliarija. Maliarijos situacija pasaulyje blogėja, nes išsivystė įprastiniams vaistams atsparių sukėlėjų.
Daugiausia atvejų užfiksuojama vidurio Afrikoje, kur nuo maliarijos kas 30 sekundžių miršta vienas vaikas.
Lietuvoje Anopheles uodų yra ir jei vasarą būtų 2-3 mėn. paros temperatūra būtų 16-18°C maliarija galėtų atsirasti ir pas mus. Atvežtinės maliarijos Lietuvoje pasitaiko 5-6 atvejais per metus.
Ligos priežastys
Maliariją sukelia plazmodijų genties pirmuonys. Skiriamos keturios jų rūšys: P.vivax – trečiadienės , P.ovale – panaši į trečiadienę maliariją(pasitaiko Afrikoje), P.malariae – ketvirtadienės, P.falciparum – tropinės maliarijos sukėlėjai, jos skiriasi dauginimosi ciklo trukme ir sukelia įvairias maliarijos formas. Infekcijos šaltinis yra ligonis ar plazmodijų nešiotojas. Ligą platina uodai, priklausantys Anopheles uodų genčiai. Sergamumas maliarija priklauso nuo sukėlėją pernešančių uodų populiacijos dydžio bei užsikrėtusių žmonių, kurie yra infekcijos rezervuaras. Uodai užsikrečia įkandę sergantį žmogų ir kartu su krauju prisisiurbę maliarijos sukėlėjų. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo greičiau maliarijos parazitai vystosi uodo organizme ir uodas tampa pavojingas žmogui (įkasdamas sveiką žmogų, kartu su savo seilėmis įleidžia ir daugybę maliarijos sukėlėjų). Sukėlėjo dauginimuisi uodo organizme reikalingos palankios klimatinės sąlygos.
Maliarijos sukėlėjai kraujo srove patenka į kepenų ląsteles, vėliau į kraują ir eritrocitus. Patekę į žmogaus organizmą ligos sukėlėjai bręsta, dauginasi kepenyse, vėliau patenka į kraują, eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Eritrocituose sukėlėjai dauginasi, kol šie sprogsta, plazmodijų patenka į kraują ir vėl į naujus eritrocitus. Ciklai kartojasi. Masinio eritrocitų žuvimo metu į kraują patenkantys sukėlėjai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia karščiavimo arba charakteringus maliarinio drugio priepuolius. Pauzė tarp drugio priepuolių priklauso nuo plazmodijų rūšies. Priepuoliai gali kilti kas 72 val. arba kas 48 valandas -tai priklauso nuo sukėlėjo rūšies.
Maliarija gali plisti, kai teritorijoje vienu metu veikia trys faktoriai:
1. paplitę uodai – maliarijos platintojai,
2. yra sergančių maliarija žmonių arba parazitų nešiotojų,
3. šilumos kiekis, pakankamas parazito vystymuisi uodo organizme.
Simptomai
- Galvos skausmas
- Prakaitavimas
- Bendras silpnumas
- Blužnies padidėjimas
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Strėnų skausmas
- Mažakraujystė
- Kepenų padidėjimas
- Drugio priepuoliai
Ligos eiga
Parazitas, patekęs į žmogaus organizmą, pradeda vystytis, tačiau tam tikrą laiką jokių negalavimų nejaučiama. Inkubacinis ligos periodas trunka 8-25 dienas, atsižvelgiant į maliarijos rūšį, o „trečiadienės” maliarijos atveju gali užtrukti net iki 8-14 mėnesių. . Pavojingiausia ir tropiniuose kraštuose labiausiai paplitusi yra tropinė maliarija. Tropinės maliarijos slaptasis periodas tęsiasi 9-16 dienų. Liga prasideda staiga – drugio priepuoliu. Ligonį krečia šaltis, jis dreba, kalena dantimis, atšąla galūnės, negali sušilti net šiltai apsirengęs, apsiklojęs antklode. Po kelių valandų temperatūra padidėja iki 40-41ºC, atsiranda stiprūs galvos ir raumenų skausmai, apatija, kartais pykina, vemiama. Esant aukščiausiai karščio stadijai, ligonį pradeda troškinti, oda pasidaro sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukulių, pritemsta sąmonė, imama kliedėti. Karščiavimas tęsiasi nuo 1 iki 12 valandų , vėliau ligonis sušyla, jį išpila prakaitas, temperatūra sumažėja, ligoniui būna silpna, jis mieguistas (1 val. trunkantis šaltkrėtis, 2-4 val. -karščiavimas, apie 4 val. – prakaitavimas). Intervalai tarp drugio priepuolių priklauso nuo parazito biologinio ciklo. Po kiekvieno priepuolio ligonis vis labiau išblykšta, didėja mažakraujystė, sumažėja kraujospūdis. Labai padidėja kepenys, blužnis.
Susirgus būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją. Vartodamas reikalingus vaistus, ligonis pasveiksta per keletą dienų. Jei liga negydoma, po 2 – 3 savaičių ligonio būklė gali smarkiai pablogėti ir baigtis mirtimi. Negydant priepuoliai kartojasi 10-14 kartų, po 2 – 3 savaičių ligonio būklė gali smarkiai pablogėti ir baigtis mirtimi arba priepuoliai savaime išnyksta, bet išlikę plazmodijai po kelių mėnesių sukelia ligos atkryčius. Po maliarijos gali išlikti mažakraujystė, išsekimas, blužnies padidėjimas, nervų skausmai, kepenys gali peraugti jungiamuoju audiniu ir išsivystyti jų cirozė.
Komplikacijos
Negydant ligoniui gali prasidėti koma, masinis eritrocitų irimas, ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, plaučių pabrinkimas, virškinimo trakto pažeidimas, psichozė, nėščioms gali įvykti persileidimas.
Tyrimai
Maliarija diagnozuojama įvertinus simptomus, epidemiologinius duomenis. Kraujyje randama sukėlėjo požymių, taip pat nustatoma mažakraujystė, leukocitų, trombocitų kiekio sumažėjimas, kepenų fermentų, bilirubino koncentracijos padidėjimas.
Gydymas
Sergantys maliarija pacientai guldomi į ligoninę. Gydoma vaistais nuo maliarijos. Vaistas parenkamas pagal plazmodijo rūšį, vystymosi stadiją. Gydomos išsivysčiusios komplikacijos. Kai kuriems ligoniams skiriama geležies, vitamino B12 preparatų. Pasveikę pacientai 2 metus yra aktyviai stebimi.
Klinikinės formos (negydant):
1. pirminė ūminė maliarija,
2. latentinė ikirecidyvinė maliarija,
3. ankstyvieji recidyvai,
4. tarprecidyvinis periodas,
5. vėlyvieji recidyvai,
6. įvairios pomaliarinės ligos: anemija, kacheksija, splenomegalija, kepenų cirozė(Bančio sindr.), neuralgijos.
|
Maliarijos (M.) simptomai ir eigos formos |
Klaidingos diagnozės (Dif. d.) |
|
Gripo infekcija Sepsis |
|
Kepenų/tulžies pūslės ligos |
|
Gastroenteritas |
Profilaktika
Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Reguliariai vartojami vaistai – viena iš svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsauganti žmogų nuo šios pavojingos ligos. Žmogus, nereguliariai gerdamas antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga. Jis tik nutolina ligos pradžią. Chemoprofilaktikai rekomenduojama vartoti Chloroquiną (Aralen, Avloclor, Nivaquine, Delagil, Chingamin), Proquanilą (Paludrine), Mefloquiną (Eloquin, Lariam, Mephaquin), Doxycycliną (Vibramicyn). Beveik visi antimaliariniai preparatai turi būti pradedami gerti vieną savaitę prieš išvykstant į endeminę vietovę. Juos reikia vartoti visą buvimo toje vietovėje laiką ir dar 4-6 savaites po sugrįžimo.
Reikia žinoti, kad antimaliarinė profilaktika negali užtikrinti absoliučios apsaugos (chemoprofilaktikos efektyvumas siekia 93-100 %), todėl jei pakyla temperatūra sugrįžus ar būnant endeminėse vietovėse po savaitės nuo galimo pirmo kontakto su maliarijos sukėlėjais iki mažiausiai 2 mėnesių po galimo paskutinio kontakto), būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją.
Bendrieji patarimai, kaip vartoti vaistus:
- Pasakyti gydytojui, jei esate nėščia , planuojate pastoti ar maitinate kūdikį krūtimi.
- Pasakyti gydytojui, jei esate alergiškas ar sergate epilepsija, depresija, kitomis ligomis, ar vartojate antiaritminius vaistus ar kitus vaistus (įskaitant ir nereceptinius).
- Pasakyti gydytojui, kiek truks kelionė, koks jos tikslas (ar vykstama dirbti, ar asmuo vairuos automobilį, nardys).
- Tabletes visada gerti tuo pačiu paros metu, geriausiai vakare. Jei tabletės geriamos kartą per savaitę, jas reikia gerti tą pačią savaitės dieną. Vaistus reikia vartoti su maistu, gausiai užgeriant vandeniu.
- Paklausti gydytojo, kaip nuvykus į šalį tinkamai vartoti vaistus, kaip elgtis sukarščiavus.
Patarimai
Uodai yra maliarijos pernešėjai, todėl būtina stengtis nuo jų apsisaugoti. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant. Uodus gerai atbaido repelentai, kurių sudėtyje yra Dimetilftalato arba N, N-diethyl-m-toluamido. Repelentais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos, kojos. Pasitepti reikia kas 3-4 val., ypač jei klimatas karštas ir drėgnas. Preparato etiketėje turi būti nurodyta, kaip jį naudoti. Nurodymų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams. Viršutinius drabužius, galvos gobtuvus, specialius apsiaustus, pirštines, skareles ir kt. taip pat galima impregnuoti repelentais. Drabužius 1 – 2 val. reikia pamerkti į Dimetilftalato tirpalą ir išdžiovinti. Galima imtis priemonių ir gyvenamosiose patalpose: Pyretroidu impregnuo-tą virvutę, susuktą į tabletę, nakčiai galima padeginti miegamuosiuose; virš lovos pakabinamas Permetrinu ar Deltametrinu impregnuotas audeklas, atsigulus jo galai pakišami po čiužiniu. Laivuose, kuriuose nėra kondicionierių, saugantis nuo uodų būtina rūpestingai uždengti tinkleliais iliuminatorius, duris. Išorinės durys turėtų užsidaryti automatiškai. Patalpų langai ir durys turi būti uždaromi prieš saulėlydį. Būtina gerai išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir kitas vietas, kuriuose gali būti uodų. Negalima miegoti ant stogų, ant denių po atviru dangumi. Laivams sustojus uostuose, būtina gerai apžiūrėti tas laivų vietas, kuriuose gali veistis uodai ir kauptis atmosferiniai krituliai, t.y. atviras, tamsias, nuolaidžias vietas ar talpas ant denio. Vandens sankaupas būtina apdoroti lervicidais.
Nėščioms moterims, mažiems vaikams ar kūdikiams nerekomenduojama vykti į vietoves, kur siaučia maliarija, ypač į tas šalis, kur registruojami P. falciparum, atsparūs Chloroquinui. Maliarija nėščioms moterims padidina vaisiaus žūties, priešlaikinių gimdymų, savaiminių abortų, nėščiosios mirties riziką. Jeigu kelionės negalima išvengti, nuvykus į endeminę vietovę reikia ypač rūpestingai naudoti apsaugos priemones. Pirmus tris nėštumo mėnesius gali būti taikoma Chloroquino ir Prokvanilo chemoprofilaktika. Galinčios pastoti (fertilinio amžiaus) moterys, chemoprofilaktikai naudojusios Meflokviną ar Doxycycliną turėtų vengti nėštumo tris mėnesius po Meflokvino, vieną savaitę po Doxcycyclino naudojimo.
Vaikai taip pat priklauso didesnės rizikos grupei, nes užsikrėtę gali greitai ir sunkiai susirgti maliarija. Jeigu vaikui, buvusiam endeminiame maliarijos rajone, pakyla temperatūra, tai turi būti vertinama kaip maliarija, kol neįrodoma, kad tai kita liga. Visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, net jeigu ir buvo naudoti priešmaliariniai vaistai. Vaikams gali būti taikoma Chlorokvino ir Prokvanilo chemoprofilaktika. Mažiems vaikams vaistus galima susmulkinti ir sumaišyti su maistu.
Uodai – prieš maliariją
Uodai yra pagrindiniai maliarijos platintojai. Mokslininkai sukūrė uodą, kuris yra atsparus ligai, jos neperneša ir kartu yra atsparesnis už savo giminaičius, kurie šią ligą platina.
Mokslininkai tiki, kad pakeisti uodai išstums silpnesnius ir ligą nešiojančius gentainius.
Genetiškai modifikuota uodų atmaina gali būti skydas, padėsiantis pasaulį apsaugoti nuo maliarijos ir išgelbėti milijonus gyvybių.
Tyrimą atlikę JAV mokslininkai mano, kad taip galima sutramdyti ligą. Anot jų, tereikia į laukinių uodų spiečius įleisti naująją rūšį ir po kurio laiko nešiotojų neliks – spiečiuje zys tik genetiškai modifikuoti vabzdžiai.
Į genetiškai pakeisto uodo organizmą mokslininkai įterpė geną, kuris lemia atsparumą maliarijai ir neleidžia vabzdžiui pernešti ligą sukeliančio parazito.
Norėdami patikrinti savo sumanymą, mokslininkai laboratorijoje užaugino vienodą skaičių laukinių ir genetiškai modifikuotų uodų. Jiems leido siurbti maliarija užkrėstos pelės kraują.
Po kurio laiko eksperimento sumanytojai nustatė, kad genetiškai modifikuotų uodų išliko daugiau negu laukinių. Anot jų, pasikeitus devynioms uodų kartoms, 70 procentų vabzdžių laboratorijoje buvo atsparūs maliarijai.
Naujieji uodai padeda daugiau kiaušinėlių. Jie puikiai siurbia ir užkrėstą, ir neužkrėstą kraują.
Mokslininkai į uodo organizmą taip pat įterpė ir žalią fluorescentinį proteiną, nuo kurio genetiškai pakeistų gyvūnų akys ėmė švytėti žaliai, todėl juos buvo lengva atskirti nuo paprastų.
Naujausias vaistas nuo maliarijos
Švedijos mokslininkai sukūrė sukūrė vaistą, kuris kovoja su ūmios maliarijos simptomais ir neturi šalutinio poveikio.
Anksčiau pacientai būdavo gydomi vaistu heparinu, kuris neleidžia kraujo kūneliams sulipti, ir specialiais vaistais, naikinančiais pačius parazitus. Vėliau heparino buvo atsisakyta, pastebėjus, kad jis turi sunkų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, vidini smegenų kraujavimą.
Naujasis vaistas ne tik stabdo kraujo kūnelių lipdymąsi, bet ir išskaido jau susidariusius krešulius. Užsikrėtusių žiurkių ir beždžionių ligos progresavimą vaistas sulėtino 80 procentų.
