Infekcija ir jos sukėlėjas
Listeriozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia gramteigiamos lazdelės formos Listeria monocytogenes rūšies bakterijos. Tinkamiausia temperatūra L. monocytogenes rūšies bakterijoms augti ─ 37°C. Temperatūra nuo -0,4°C iki 45°C taip pat yra tinkama daugintis šios rūšies bakterijoms. Todėl skirtingai nuo kitų per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, listerijos gali daugintis užterštuose maisto produktuose, laikomuose šaldytuve. Bakterijos auga aplinkoje, kur sumažėjęs deguonies kiekis, dauginasi terpėje, kurioje druskos koncentracija viršija 10 proc. Brandinimo metu listerijos gali daugintis minkštuose sūriuose. Listerijos greitai žūva verdančiame vandenyje, jautrios dezinfekantams.
L. monocytogenes rūšies bakterijos sūdytoje mėsoje gali išgyventi iki 400 dienų, kopūstų sultyse – iki 25 dienų. Tvenkinių vandenyje listerijos išgyvena iki 3,5 mėnesio.
Paplitimas
Listeriozė yra paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet šia liga suserga apie 2500 žmonių, iš jų – 500 miršta. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 1554 žmonių susirgimo listerioze atvejai, 20 proc. sirgusių šia liga ─ mirė. Lietuvoje 2008 m. listerioze susirgo 7 žmonės.
Rizikos grupės
Didžiausią rizikos galimybę susirgti šia infekcija turi nėščios moterys, naujagimiai, asmenys, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs, sergantys vėžiu, diabetu, inkstų ligomis, AIDS, vyresnio amžiaus žmonės. Nėščioms moterims rizika susirgti listerioze padidėja 20 kartų, sergantiesiems AIDS – 300 kartų.
Klinika
Listeriozės vidutinis inkubacinis periodas ─ 3 savaitės. Liga pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kartais virškinimo trakto sutrikimais ─ pykinimu, viduriavimu. Jei infekcija išplinta į centrinę nervų sistemą, galimas galvos skausmas, kaklo sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, konvulsijos. Nėščioms moterims liga gali pasireikšti lengvais gripo simptomais, tačiau dažniausiai pasireiškianti ligos klinika gali būti: persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus mirtis ar naujagimio listeriozė.
Plitimo būdai
Listeriozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose ir laukiniuose žinduoliuose, paukščiuose. Su gyvūnų fekalijomis patekusios listerijos aptinkamos dirvožemyje, vandenyje, dumble, silose.
Apie 10 proc. žmonių tampa besimptomiais nešiotojais, kurie taip pat išskiria listerijas su fekalijomis.
Pagrindinis listeriozės plitimo būdas ─ užsikrėtimas maistu. Žmogus gali užsikrėsti vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą mėsą: kiaulieną, jautieną, paukštieną, taip pat – daržoves, nevirintą, nepasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus produktus. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas listerijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis. Į maistą listerijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa, paukštiena, užterštos listerijomis daržovės.
Naujagimiai listerioze gali užsikrėsti per motinos placentą, gimdymo takus.
Prevencija
Kad neužsikrėstume listerioze, būtina laikytis šių rekomendacijų:
- Rizikos grupės asmenims ypatingai vengti minkštų sūrių (Feta, Brie ir kt.), nevirinto, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų, bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto (ypač pašteto), šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų.
- Vartoti gerai termiškai apdorotą gyvūninės kilmės maistą: kiaulieną, jautieną, paukštieną ir kt.
- Žalią mėsą, paukštieną laikyti atskirai nuo daržovių, termiškai apdoroto ar vartojimui paruošto maisto.
- Kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą.
- Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
- Atidžiai nuplauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis.
SERGAMUMAS LISTERIOZE
Listeriozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia gramteigiamos lazdelės formos Listeria monocytogenes rūšies bakterijos. Infekcija yra pavojinga, nes gali komplikuotis sepsiu, meningitu. Užsikrėtusi nėščia moteris užkratą gali perduoti vaisiui.
Didžiausią riziką susirgti listerioze turi nėščios moterys, naujagimiai, asmenys, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs, sergantys vėžiu, diabetu, inkstų ligomis, AIDS, vyresnio amžiaus žmonės.
Pagal Europos maisto saugos tarnybos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktas zoonozių ir jų sukėlėjų Europos Sąjungoje ataskaitas, 2006 m. valstybėse narėse užregistruoti 1589, o 2007 m. – 1554 patvirtinti žmonių susirgimo listerioze atvejai.
Paskutiniais metais keliose Europos Sąjungos šalyse padaugėjo žmonių listeriozės atvejų. Didžiausias sergamumas listerioze užregistruotas Danijoje 2009 metais. Tais metais minėtoje šalyje sergančiųjų listerioze ženkliai padaugėjo, nors sergamumo didėjimo tendencija stebėta nuo 2003 metų.
2009 metais Danijoje užregistruoti 97 listeriozės atvejai (1,8 atvejai/100 000 gyventojų), iš jų 50 atvejų patvirtinti moterims.
Siekiant nustatyti padidėjusio sergamumo listerioze priežastis minėtoje šalyje, 2009 metų duomenys buvo lyginami su ankstesnių metų duomenimis. Paaiškėjo, kad 2009 metais padidėjęs sergamumas listerioze buvo stebimas vyresnių nei 70 metų pacientų amžiaus grupėje. Minėtu laikotarpiu padaugėjo infekcijos komplikacijų – sepsio ir meningito – atvejų.
Kitų infekcijos komplikacijų pasireiškimo bei mirčių dažnis beveik nepakito lyginant su ankstesniais metais. 2009 metais 100 000 naujagimių teko 4,8 užsikrėtimo listerioze atvejai, o mirčių dažnis siekė 28 proc.
Molekuliniai Listeria monocytogenes tipavimo duomenys parodė, kad 2009 metais vyravo toks pat bakterijų tipas kaip ir ankstesniais metais. Tik listeriozės protrūkį sukėlė Listeria monocytogenes tipas, kuris prieš tai Danijoje niekada nebuvo nustatytas.
Nors Danijoje padidėjusio sergamumo listerioze priežastys kol kas nėra žinomos, keliamos galimos versijos:
1. Su maistu susiję veiksniai: netinkamos maisto laikymo sąlygos, padidėjusi gatavų maisto produktų vartojimo apimtis bei specifinių produktų bakterinė tarša.
2. Demografiniai pokyčiai: didesnis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius populiacijoje, didesnis sergančių bei vartojančių vaistus asmenų skaičius.
3. Protrūkiai, sukelti Listeria monocytogenes bakterijų.
4. Padidėjęs Listeria monocytogenes virulentiškumas.
5. Ligų priežiūros pokyčiai: didesnis pranešimų skaičius, didesnės kraujo mėginių ėmimo apimtys, patobulėję diagnostikos metodai, antibiotikų vartojimo pokyčiai ligoninėse.
Lietuvoje žmonių susirgimų listerioze atvejai registruojami kasmet. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2007 metais užregistruoti 4, 2008 metais – 7, o 2009 metais – 5 žmonių listeriozės atvejai.
Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo užsikrėtimo listerioze, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nuolat atliekami maisto mėginių laboratoriniai tyrimai dėl monocitogeninių listerijų.
2009 metais buvo atlikta 2217 mėginių tyrimų dėl monocitogeninių listerijų. Vykdant valstybinės kontrolės programas, 13 maisto mėginių tyrimų rezultatų neatitiko teisės aktų reikalavimų – kiaulienos, paukštienos ir žuvininkystės produktų mėginiai buvo užkrėsti monocitogeninėmis listerijomis.
Tarptautinis L. monocytogenes protrūkis 2009–2010 metais
2009 m. birželio mėn. – 2010 m. vasario mėn. Austrijoje, Vokietijoje ir Čekijoje registruotas L. monocytogenes protrūkis, kurio priežastis buvo užkrėsto monocitogeninėmis listerijomis sūrio „Quargel” vartojimas. Protrūkio metu užregistruoti 34 žmonių susirgimo listerioze atvejai. Daugiausia atvejų nustatyta Austrijoje. Šioje valstybėje L. monocytogenes užsikrėtė 25 asmenys (iš jų 4 išsivytė infekcijos komplikacija – meningitas). Vokietijoje užregistruoti 8, o Čekijoje – 1 susirgimo listerioze atvejis. Nustatyta, kad vidutinis susirgusiųjų amžiaus vidurkis – 72 metai, jų daugumą sudarė vyrai. Protrūkio metu vaisiaus užkrėtimo listerioze nuo nėščios motinos atvejų neužregistruota. Iš 34 susirgimo listerioze atvejų, 8 atvejams infekcija baigėsi mirtimi.
Nustatyta, kad tarptautinį protrūkį sukėlė du L. monocytogenes serotipo 1/2a kamienai. Pirmas kamienas buvo susijęs su 14 atvejų, kurių ligos pradžia – 2009 m. birželio mėn. – 2010 m. sausio mėn. Antras kamienas galėtų būti siejamas su likusiais 20 atvejų, kurių ligos pradžia – 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. vasario mėn.
Siekiant išsiaiškinti minėto protrūkio priežastis, buvo atliekamas tyrimas, kuris atskleidė, kad pagrindinis susirgimų listerioze rizikos veiksnys – sūrio „Quargel” vartojimas.
Listeriozės protrūkio tyrimo metu buvo atlikti 63 sūrio „Quargel” mėginių mikrobiologiniai tyrimai. L. monocytogenes aptikta 20 mėginių. Vienas sūrio likučio mėginys buvo atrinktas užsikrėtusio listerioze ir hospitalizuoto dėl meningito paciento namuose. Ištyrus mėginį, aptikta L. monocytogenes.
Sūris „Quargel” yra gaminamas Austrijoje. Jo gamybos apimtis – apie 16 tonų per savaitę. 53 proc. pagaminto sūrio yra eksportuojama į Vokietiją, maži kiekiai – į Čekiją, Lenkiją ir Slovakiją. Šis sūris gaminamas iš sutraukto pieno, kuris bręsta vieną dieną 28 ºC temperatūroje pridėjus tam tikrų bakterijų kultūrų, po to dvi dienas 14ºC temperatūroje yra apdorojamas Brevibacterium linens bakterijomis. Sūrio „Quargel” tinkamumo vartoti terminas – 2 mėnesiai.
Siekiant sustabdyti protrūkio plitimą, sūris „Quargel” buvo išimtas iš Austrijos, Vokietijos, Slovakijos ir Čekijos rinkų.
Šis protrūkio tyrimas atskleidė keletą svarbių aspektų. Vienas iš jų – L. monocytogenes molekulinio tipavimo svarba. Protrūkis liktų neišaiškintas, jei nebūtų atliekamas įprastinis iš žmogaus klinikinės medžiagos išskirtos L. monocytogenes tipavimas. Minėtą protrūkį sukėlė net du L. monocytogenes serotipo 1/2a kamienai. Tai galėjo įvykti gamyboje pakeitus sūrio brandinimo kultūrą.
Nors tik vienu atveju buvo atrinktas sūrio likučio mėginys iš užsikrėtusio listerioze asmens namų, tačiau tai parodo, kaip svarbu lankyti sergančiųjų namus, siekiant atrinkti maisto likučių mėginius ir patarti kitiems šeimos nariams laikytis prevencijos priemonių. Netgi vienas atrinktas maisto likučio mėginys gali turėti didžiulę vertę nustatant infekcijos šaltinį ir taip apsaugant kitus žmones nuo galimo užsikrėtimo.
Kadangi šis protrūkis apėmė net keletą valstybių, tokio protrūkio išaiškinimui didelės reikšmės turėjo valstybių bendradarbiavimas, keitimasis informacija.
Informuojame, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekami maisto mėginių mikrobiologiniai tyrimai dėl L. monocytogenes. 2010 m. sausio –balandžio mėn. buvo atlikti 588 maisto mėginių tyrimai dėl monocitogeninių listerijų. Vykdant valstybinės kontrolės programas, visi mėginių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.
