Lėtinis nealerginis kontaktinis dermatitas (dermatitis contacta non allergica chronica) -tai kumuliacinis, nedidelės koncentracijos erzinančių medžiagų, bet ilgalaikio ar nuolat pasikartojančio poveikio rezultatas.
Epidemiologija. Dažniausiai serga tam tikrų profesijų žmonės, kurie nuolat ar dažnai kontaktuoja su odą dirginančiomis medžiagomis, pvz., kirpėjos, valytojos, statybininkai ir kiti.
Etiologija ir patogenezė. Nedidelės koncentracijos rūgštys ir šarmai, skalbimo, valymo priemonės sutrikdo normalų odos pH. Tada jos gali prasiskverbti giliau ir sukelti uždegimą. Kita vertus, epidermio ląstelių vandens netekimas padidėja ir tada oda tampa sausa, o kai organiniai tirpikliai ištirpdo odos riebalus, ji dar labiau sausėja, ypač jeigu jų gamyba negali kompensuoti riebalų netekties. Tada ir prasideda bei užtrunka odos uždegimas.
Klinika. Iš pradžių oda sausa, pleiskanoja, po kelių savaičių atsiranda įtrūkimų, aplink juos oda dar labiau parausta, patinsta, kartais susidaro ir papulių, pūslelių, šašelių. Ilgainiui oda sustorėja, sukietėja, darosi melsvai raudona, pleiskanoja. Niežti, todėl nudraskoma.
Lokalizacija. Dažniausiai pažeidžiamos plaštakos.
Eiga. Trunka mėnesius ir metus.
Histopatologija. Epidermio keratozė, akantozė, kartais spongiozė ar net paviršinės pūslelės, kuriose yra neutrofilų. Dermoje – papilomatozė ir limfocitų bei histiocitų infiltratas.