Leišmaniozė
Kas yra leišmaniozė ?
Leišmaniozė yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia pirmuonys leišmanijos. Vienos rūšies leišmanijos, patekusios į žmogaus organizmą, pažeidžia vidaus organus ir žmogus suserga visceraline (vidaus organų) leišmanioze, kitų rūšių leišmanijos sukelia odos ir gleivinės leišmaniozę.
Ligos sukėlėjai
Žinoma labai daug leišmanijų rūšių, kurios patekusios į žmogaus organizmą gali sukelti leišmaniozę. Šios ligos sukėlėjas pereina dvi savo vystymosi stadijas: žmogaus arba stuburinio gyvūno organizme ir pernešėjo organizme.
Kaip žmogus užsikrečia ?
Leišmanijų pernešėjai yra moskitai. Tai – smulkūs, geltonai rudos spalvos dvisparniai vabzdžiai. Patelės maitinasi žmogaus, naminių ar laukinių gyvūnų krauju. Moskitas leišmanijomis užsikrečia čiulpdamas sergančio žmogaus ar gyvūno kraują. Šio vabzdžio organizme pasidauginusios leišmanijos susikaupia jo ryklėje. Po 6-8 dienų toks moskitas, įkąsdamas sveiką žmogų, perduoda infekciją. Moskitai aktyvūs prieblandoje, temstant ar švintant. Dieną jie slepiasi pavėsiuose, namų rūsiuose, įvairių gyvūnų urvuose, šiukšlynuose.
Ligos paplitimas
Leišmaniozė paplitusi keturiuose žemynuose: Azijoje, Afrikoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje – iš viso daugiau nei 88 šalyse. Šia liga kasmet pasaulyje suserga apie 12 mln. žmonių, o nuo visceralinės leišmaniozės kasmet miršta apie 75 tūkst. žmonių.
Klinika
Visceralinė leišmaniozė
Praėjus keletui dienų arba savaičių, moskitų įkandimo vietoje iškyla nedidelis kauburėlis. Jam pratrūkus, žaizda pamažu pasidengia pleiskanomis ir užgyja, nepalikdama didesnės žymės. Iš moskito įkandimo vietos limfa ir krauju leišmanijos pasklinda po visą žmogaus organizmą. Jos patenka ir dauginasi blužnyje, kepenyse, kaulų čiulpuose, limfmazgiuose. Ligos požymiai gali išryškėti po 15-20 dienų ar tik po 10-12 mėnesių nuo užsikrėtimo. Liga prasideda palengva: ligonį vargina bendras silpnumas, jis greitai nuvargsta, praranda apetitą, pablykšta, nežymiai padidėja kepenys ir blužnis, pakyla temperatūra. Karščiavimas gali būti nuolatinis, remisinis (pasikartojantis), kartais – subfebrilus (temperatūra pakilusi vos keliomis laipsnio dalimis). Ligai progresuojant, blužnis labai padidėja, būna kieta ir skausminga, didėja kepenys, o dažnai ir periferiniai limfmazgiai. Ligonis liesėja, o jo pilvas didėja. Greitai didėja anemija (mažakraujystė), mažėja hemoglobino, atsiranda leukopenija (leukocitų skaičiaus sumažėjimas periferiniame kraujyje), trombocitopenija (trombocitų sumažėjimas kraujyje). Gali prasidėti komplikacijos: pneumonija (plaučių uždegimas), nefritas (inkstų uždegimas) ir kitos. Negydant šis susirgimas dažniausiai baigiasi mirtimi.
Odos leišmaniozė
Liga pasireiškia po 2-9 mėn. nuo užsikrėtimo. Moskito įkandimo vietoje parazitai besidaugindami pažeidžia odą. Iš pradžių atsiranda 2-3 mm skersmens rudo atspalvio rausva dėmelė – leišmanioma. Po 3-6 mėn. leišmaniomos paviršiuje susidaro plėvelė, po ja būna opa, apjuosta ryškaus infiltrato (audinių ploto sustandėjimo ir patinimo dėl jame susikaupusių ląstelių). Šiam irstant, opa plinta ir gali padidėti iki 4-6 cm skersmens. Kartais aplink ją atsiranda naujų uždegiminių mazgelių. Šie gali išopėti ir susilieti su pirmine opa. Gyti bei randėti opa pradeda nuo kraštų ir centro. Liga dažniausiai užtrunka metus, kartai dvejus ir ilgiau. Odos leišmaniozė dažniausia pasitaiko ant veido, rankų, kojų. Dėl jos, dažnai susidarius dideliems randams, sutrinka sąnarių funkcijos. Nuo odos leišmaniozės mirštama retai, tačiau kiekvienais metais endeminėse (būdingose tik tam tikrai vietovei) vietovėse keletas milijonų žmonių tampa neįgaliais.
Profilaktika
Leišmaniozės pernešėjai yra moskitai, todėl apsisaugoti nuo jų sukandžiojimo yra pagrindinė leišmaniozės profilaktikos priemonė. Moskitai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant. Apsisaugojimui nuo šių vabzdžių naudojamos juos atbaidančios priemonės – repelentai. Jais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos ir kojos. Pasitepti repelentais reikia kas 3-4 val., ypač esant karštam ir drėgnam klimatui. Preparato etiketėje turi būti nurodytos repelento panaudojimo rekomendacijos, jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams. Viršutinius drabužius, galvos gobtuvus, specialius apsiaustus, pirštines, skareles ir kt. taip pat galima impregnuoti repelentais. Vertėtų pasirūpinti ir gyvenamosiomis patalpomis: pyretroidu impregnuotą virvutę, susuktą į tabletę, deginti naktį miegamuosiuose; virš lovos pakabinti audeklą, o atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. Patalpų durys ar langai turėtų būti uždengti tinkleliais. Būtina gerai išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir visas vietas, kuriose gali būti moskitų. Negalima miegoti po atviru dangumi, ypač kaimo vietovėse.
Parengė:
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė