Etiologija.
Hipotrofiją sukelia alimentiniai, infekciniai, konstituciniai faktoriai. Iš alimentinių faktorių svarbiausias kiekybinis ar kokybinis mitybos nepakankamumas: dėl motinos – hipogalaktija, krūties defektai ir kt., dėl vaiko – neišnešiotumas, gimdymo trauma, raidos defektai, apsigimimai, trukdantys čiulpti, ir kt. Įgimtos hipotrofijos priežastis gali būti motinos ligos, fetopatija, formavimosi gimdoje defektai ir kt. Hipotrofiją dažniau atsiranda maitinant dirbtinai ir mišriai, iš esmės dėl nepakankamo pieno kiekio, vienodo maisto, ypač miltinių produktų, nepakankamo vitaminų kiekio, neįtraukiant laiku j racioną daržovių, vaisių, sulčių.
Nuo infekcinių ligų sumažėja virškinimo liaukų funkcija. Hipotrofijos priežastis gali būti ūminės ir lėtinės infekcinės ligos (tuberkuliozė, sifilis ir kt.). Turi įtakos ir režimo pažeidimai: nepakankamas miegas, per mažai būnant gryname ore, per šilti drabužiai, nestimuliuojamos teigiamos emocijos – visa tai mažina apetitą, dėl to sutrinka mityba. Be to, hipotrofiją gali atsirasti, kai būna įgimtų sklaidos defektų ir fermentopatijų, malabsorbcijos sindromas, persirgus infekcinės ar neinfekcinės kilmės ūminiu gastroenterokolitu.
Patogenezė. Sutrinka virškinimo liaukų fermentų veikla: skrandžio sultyse sumažėja chimozino ir pepsino, o žarnyne – kasos ir žarnyno fermentų. Sutrikus virškinimui, sutrinka ir rezorbcija. Kraujyje sumažėja baltymų, cukraus, pasidaro neigiamas azoto balansas. Vaiko organizmas pradeda vartoti audinių baltymus, greit išnyksta riebalų, glikogeno ir mineralinių medžiagų atsargos. Prasideda išsekimas. Medžiagų apykaita nukrypsta acidozės pusėn, sutrinka nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų veikla bei kepenų funkcija ir termoreguliacija.
Klinika. Pakinta vaiko nuotaika: jis pasidaro tai neramus, tai apatiškas, rečiau šypsosi, blogiau miega. Sulėtėja augimas, sumažėja kūno masė ir poodinis riebalinis sluoksnis.
Skiriami trys hipotrofijos laipsniai.
I laipsnio hipotrofijai būdinga tai, kad nedaug sumažėja pilvo ir galūnių poodinis riebalinis sluoksnis. Vaikui trūksta 10-20% kūno masės. Būna blyški oda, sumažėjęs turgoras. Nepastovus emocinis tonusas, sulėtėja nervinis ir psichinis formavimasis. Jeigu hipotrofiją atsiranda dėl maisto stokos, apetitas išlieka. Būdinga prietvaras. Tačiau, jei hipotrofiją atsiranda dėl ligos, apetitas gali būti sumažėjęs, viduriai nepastovūs.
laipsnio hipotrofiją būna tada, kai pilvo ir galūnių poodinis riebalinis sluoksnis beveik išnyksta, o veide sumažėja. Kūno masės trūksta 20-30%. Masės kreivė esti plokščia. Oda blyški, sausa, galima suimti į raukšlę, sumažėja odos elastingu
mas. Gleivinė sausa, rausvo atspalvio. Ryški raumenų hipotonija, vaikai dažnai atsirūgsta, kartais vemia. Jie dažnai viduriuoja, išmatų būna mažai. Sulėtėja nervinis ir psichinis formavimasis, sumažėja organizmo atsparumas. laipsnio hipotrofiją (atrofija) pasireiškia tada, kai išnyksta galūnių, pilvo ir veido poodinis riebalinis sluoksnis. Kūno masės trūksta daugiau kaip 30%. Masės augimo kreivė eina žemyn.
Oda blyški su pilkšvu atspalviu, sausa, susiraukšlėjusi. Gleivinė sausa, ryškiai raudona. Kartais, kai netenkama skysčių, gali būti raumenų hipertonija. Tolerancija maistui sumažėjusi,
todėl dažnai būna diarėja. Vaiko apatija neretai keičiasi monotonišku riksmu ir neramumu. Šioje hipotrofijos stadijoje lengvai prisideda antrinė infekcija (pūlinė).
Permaitinus vaiką pienu, išmatos būna sausos, birios, pilkšvai molinės spalvos, puvėsių kvapo, šarminės reakcijos. Nuolat permaitinant vaikus maistu, kuriame yra daug angliavandenių, neretai atsiranda pastoziškumas, galūnių raumenų hipotonija. Pilvas išpūstas, viduriai pusiau skysti, putoti, dėl nesuvirškinto krakmolo būna rusvo atspalvio.
Sergant II-III° hipotrofiją, būna neryški hipochrominė anemija, kurią dėl eksikozės gali maskuoti sutirštėjęs kraujas. Dažnos komplikacijos – otitas, pneumonija, pielitas, piodermija.
Gydymas. Pirmiausia reikia pašalinti priežastį, sukėlusią hipotrofiją. Skiriama stimuliuojanti medikamentinė terapija, slopinama antrinė infekcija. Gydant hipotrofiją, labai svarbu higieninės sąlygos ir vaiko auklėjimas.
Kadangi yra sumažėjusi tolerancija maistui ir vaikui reikia duoti kaloringesni bei daugiau ingredientų (ypač baltymų) turintį maistą, tai hipotrofijos kompleksinei terapijai svarbu dieta.
Kai sergama 1° hipotrofiją, maistas apskaičiuojamas pagal reikiamą kūno masę atsižvelgiant į pagrindinių maisto ingredientų poreikį. Masei nedidėjant, maistas koncentruojamas pertrinta varške, cukraus sirupu, paskui – grietinėle.
Sergantis II-III° hipotrofiją vaikas iš pradžių maitinamas motinos pienu, jei nėra galimybės,- „Detolaktu”, „Maliutka”, pirmą dieną duodant x/2, o antrą trečią dieną 2/3 reikiamo kiekio faktinei kūno masei. Trūkstamas skysčių kiekis papildomas vaisių-uogų ar daržovių nuoviru ir 5% gliukozės tirpalu. Įsitikinus, kad vaikas tiek maisto suvalgo, ketvirtą penktą dieną duodamas visas maisto kiekis, reikalingas faktinei kūno masei. Maisto kiekis didinamas laipsniškai, kol pasiekiama tokio, kurio reikia normaliai masei. Sergant II° hipertrofija, baltymai ir angliavandeniai apskaičiuojami reikiamai, o riebalai – vidutinei (faktinė+20%) kūno masei.
Sergant III° hipotrofija, pirmąsias 2 savaites baltymai ir angliavandeniai skaičiuojami vidutinei kūno masei. Pagerėjus sveikatos būklei ir pradėjus augti masei, visi ingredientai skaičiuojami reikiamai kūno masei. Maisto kaloringumas didinamas laipsniškai: II° hipotrofijai iki 130-150 cal kilogramui kūno masės per parą. Natūraliai maitinamiems vaikams baltymų duodama iki 2,5-3 g, o dirbtinai maitinamiems – 4,5-5 g kilogramui kūno masės (tai pasiekiama papildomai sumaitinus iki 5-10 g varškės 2-3 kartus per dieną).
Kalorijų kiekis iš pradžių didinamas angliavandeniais iki 12- 15 g, o vėliau ir riebalais – iki 5-6 g kilogramui kūno masės. Nuo antro pusmečio vaikams duodama košių, mėsos ir kt. Skiriant dietoterapiją, svarbu tikrinti masės kreivę, virškinimo sistemos reakciją, vandens balansą. Kai esti eksikozė, reikia parenteraliniu būdu skirti skysčių.
Maitinimų skaičius – 7-8-10 kartų per parą. Virškinimo trakto sumažėjusiai fermentų veiklai kompensuoti skiriami fermentai: skrandžio sulčių, pepsino su druskos rūgštimi, pankreatino po 0,2 g 2-3 kartus per dieną (galima skirti panzinormo, festalio). Iš vitaminų duodama A, B grupės, PP, E, C. Vitamino D skiriama atsižvelgiant į rachito požymius, bet ne daugiau kaip 2000-3000 W per parą. Jei reikia, kartu su skysčių infuzijomis leidžiama alvesino, albumino, lipofundino.
Susirgus virusine infekcija, leidžiama 1 ml priešgripinio ga-maglobulino. Atsiradus pūlingiems židiniams (stafilokokinei infekcijai), vartojamas antistafilokokinis gamaglobulinas.
Apykaitinių procesų stimuliacijai skiriamas apilakas (žvakutės po 0,005 g 3 kartus per dieną 10-14 dienų), insulinas po 2- 4 vienetus kartu leidžiant 20% gliukozės tirpalą (4-5 g gliukozės 1 insulino vienetui) 6-10 kartų.
Pagerėjus apetitui, vaikui gaunant pakankamai baltymų, skiriami anaboliniai hormonai: metilandrostendiolio po 5-8 mg per parą, dianabolo 0,1 mg kilogramui kūno masės per parą. Kursas – 2 savaitės. Taip pat svarbu masažas, gimnastika, pasivaikščiojimai gryname ore, aktyvūs žaidimai.
Prisidėjus interkurentinėms ligoms, ypač sepsinio pobūdžio, skiriami antibiotikai.
Profilaktika – tai sisteminga vaiko kūno masės kontrolė ir savalaikė mitybos korekcija. Svarbu ir ūminių bei lėtinių infekcinių ligų profilaktika.
