Hidrocefalija – tai smegenų skysčio, likvoro, kaupimasis smegenų išorinėse ir vidinėse ertmėse, kai sutrinka jo nutekėjimas, rezorbcija ar gamyba. Besikaupdamas smegenų ertmėse likvoras didina galvospūdį, plečia smegenų skilvelius ir povoratinklinius plyšius, lemia klininkinius simptomus.
Liga būna įgimta ir įgyta. Įgimta – dėl genetinio polinkio, įgimtų deformacijų, įgimtų infekcijų, nėštumo metu persirgtų infekcinių ligų. Įgyta vystosi po galvos smegenų traumų, skendimo, navikų, persirgtų neuroinfekcijų (meningito, encefalito).
Pavojingiausi trys pirmieji nėštumo mėnesiai. Deja, ne visuomet moteris žino, kad laukiasi, o nervinės ląstelės formuojasi anksčiausiai – pirmomis savaitėmis.
Šiuo periodu mamos turėtų ypač saugotis infekcijų, kontroliuoti savo kraujospūdį. Dėl kraujotakos sutrikimo gali vystytis kraštutinė hidrocefalijos atmaina – hidrancefalija – liga, suardanti smegenų pusrutulius.
Būsimoms mamytėms būtina lankytis moterų konsultacijoje, nes echoskopijos metu gali būti pastebėta didėjanti vaisiaus galvos apimtis, be to, mamos tiriamos dėl įgimtų infekcijų.
Jei hidrocefalija įgimta ir sunkaus laipsnio, gydymas nepadeda. Būna, kad vaikutis nemoka ryti, nejaučia poreikio valgyti. Kartu su vandenlige mažyliams dažnai nustatomos kitos įgimtos ligos, sindromai.
Jei liga nedidelio laipsnio, gydymas padeda ją kontroliuoti, intelektas gali ir nenukentėti. Normalią mokyklą gali lankyti ir gerai mokytis apie 40-60 proc. gydomų pacientų. Jei liga pasiduoda gydoma, jokių problemų nebūna ir dėl judesių koordinacijos.
Sveikam mažyliui pirmus tris mėnesius galvos apimtis padidėja po 1,5-2 cm, kitus tris mėnesius – po 1 cm, po to iki metų – po pusę cm.
Jei galva neproporcingai didelė, apversto trikampio ar kriaušės formos, ir didėja greičiau nei sveikam vaikui – įtariama vandenligė. Paprastai sergančiųjų smegeninė kaukolės sritis yra didesnė, kaukolės siūlės tarsi pravertos.
Jei šių pakitimų nėra, apie ligą gali byloti tai, kad padidėjęs momenėlis, vaikas lenkiasi atgal, atpilinėja maistą, yra neramus, prastai valgo, jo žvilgsnis nukreiptas žemyn – „besileidžiančios saulės” sindromas. Vėliau, hidrocefalijai progresuojant, pastebimas sutrikęs raumenų tonusas, ryškesnis venų tinklas, ypač paryškėjantis verkiant, retesni plaukai.
Kūdikiams atliekama neurosonografija (galvos smegenų echoskopija per didįjį momenėlį). Šiuo metodu išmatuojami smegenų skilveliai, kuriuose gaminasi didžioji dalis likvoro, stebimi jų kitimai bet kokiu laikotarpiu, įvertinamas ligos laipsnis ir pan.
Patvirtinti ir patikslinti diagnozę, įvertinti ligos eigą ir priežastis leidžia kompiuterinė tomografija. Įtarti, kad žmogus serga vandenlige, leidžia ir akių dugno tyrimas.
Liga gydoma vaistais, kurie gerina likvoro rezorbciją. Bet vaistai išvaro iš organizmo kalį, todėl papildomai skiriami kalio preparatai, rekomenduojama kalio praturtinta dieta. Jei vaistai nepadeda, skiriamas neurochirurginis gydymas.
Jis endoskopiniu būdu atveria takus, kad likvoras nutekėtų, arba jei jie laisvi, bet likvoras vis tiek kaupiasi, atlieka skilvelių šuntavimą – į smegenų skilvelį įleidžia šuntą ir nuveda į pilvaplėlės ertmę.
Atsirandant naujiems – programuojamiems – šuntams, augant vaikui jų nereikia keisti, nes išlieka tinkami visam gyvenimui. Jei tik, žinoma, jie nesukelia komplikacijų, neužsikemša – tuomet reikia šuntuoti iš naujo.
Šuntai netrukdo vaikui normaliai vystytis, lankyti mokyklą. Jie leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau būtina reguliariai lankytis pas specialistą, kad būtų užtikrintas normalus jų funkcionavimas.
Jei vandenligę sukėlė smegenų navikas, užkimšęs likvoro nutekėjimo kanalus, reikia jį išoperuoti, jei tik yra pasiekiamoje vietoje.
Kiekvienu atveju būtina pasirinkti tą specialistą, kuriuo pasitikima, kad nereikėtų jų kaitalioti. Nes gydantis neurologas turi žinoti visą ligos eigą ir pagal tai koreguoti gydymą.
Blogai, jei gydytojui paskyrus konsultaciją po mėnesio, vaikutis atvedamas po kokio pusmečio, kada galvos apimtis jau didžiulė, liga pažengusi ir jau tenka spręsti chirurginio gydymo klausimą.
