Gimdos vėžys – tai piktybinis navikas, kuris dažniausiai atsiranda gimdos gleivinėje. Daug rečiau gimdos navikas vystosi gimdos raumenyse ar kituose audiniuose. Tokio gimdos vėžio tipai sudaro apie 5 proc. susirgimų ir yra vadinami gimdos sarkoma. Išsivysčiusiose šalyse gimdos gleivinės vėžys yra trečioje vietoje po krūties ir žarnyno vėžio. Premenopauzės metu liga pasireiškia retai. Tik 5-7 proc. atvejų diagnozuojami jaunesnėms, nei 50 metų moterims.
Priežastys ir rizikos veiksniai. Kol kas gydytojai ir mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl kai kurios moterys suserga šia piktybine liga. Tačiau atliktų tyrimų metu nustatyta, kad yra tam tikri veiksniai galintys stipriai įtakoti šios ligos atsiradimą. Gimdos vėžys dažniausiai pasitaiko moterims pomenopauziniame laikotarpyje. Gimdos sarkoma dažnai suserga moterys, kurioms buvo atliekama dubens organų radioterapija. Taip pat yra nustatyta, kad gimdos sarkoma dažniau serga juodaodės, nei baltosios rasės atstovės.
Tačiau yra daugiau duomenų apie gimdos gleivinės vėžį. Tam tikri veiksniai gali įtakoti šios ligos atsiradimą:
- Jei moteris nebuvo nėščia
- Jei pirmosios menstruacijos pasirodė mergaitei anksčiau nei ji sulaukė 12 metų, o paskutiniosios, kai moteriai daugiau nei 50.
- Jei moteris serga diabetu
- Jei moteris yra nutukusi
- Jei moteriai buvo taikoma estrogenų pakaitinė terapija. Iš turimų duomenų apie tyrimus, kurie atliekami estrogenų naudojimo moterims, galima padaryti išvadą, kad gryni estrogenai neskirtini moterims, kurioms nepašalinta gimda, nes jie didina gimdos gleivinės vėžio riziką. Jei gydoma estrogenais ir gestagenais gimdos gleivinės vėžio rizika nedidėja.
- Jei artimos giminaitės sirgo kiaušidžių ar krūtų vėžiu.
- Jei moteris vartojo tamoksifeną, krūties vėžiui gydyti skirtus vaistus.
Tik nereikėtų pamiršti ir išimčių. Atsitinka taip, jog moterys, kurios turėjo riziką susirgti gimdos vėžiu, tačiau nesusirgo. Taip pat moterys, kurios nebuvo rizikos grupėje – susirgo.
Simptomai. Dažniausias simptomas – tai kraujavimas iš makšties pasirodantis pomenopauziniame laikotarpyje. Taip pat gali pasirodyti išskyros su krauju. Ankstyvosios stadijos sarkoma gali neturėti jokių požymių. Susirgus gimdos gleivinės vėžiu, pirmieji simptomai visada susiję su neaiškios kilmės kraujavimu iš makšties, vandeningomis išskyromis, skausmu lytinių santykių metu, dubens skausmu.
Tyrimai. Pajutus simptomus, kreipkitės į ginekologę, kuri nuodugniai apžiūrės jus ir, reikalui esant, atliks gimdos gleivinės biopsiją. Taip pat, jeigu dar nebuvo paimtas Žmogaus papilomos viruso nustatymui skirtas tepinėlis, apie tai praneškite savo ginekologei ir aptarkite gimdos kaklelio būklę. Gimdos gleivinės biobsija yra būtina, norint nustatyti, ar sergate gimdos vėžiu, ar ne. Dažniausiai biobsija trunka kelias sekundes ir dauguma moterų teigia jautusios vidutinio stiprumo skausmą, kuris trunka tik biopsijos metu, po tyrimo skausmas gali pasikartoti. Dar vienas būdas paimti gleivinės audinio – kada iš gimdos, vadinama kiurete, gydytoja „išgrando” gimdą. Jums bus suleista nuskausminamųjų, tačiau po tyrimo galite jausti skausmą.
Gydymas. Chirurginė operacija, radioterapija, chemoterapija, harmoninis gydymas. Harmoninis gydymas taikomas, kai liga sparčiai progresuoja ir kai moters negalima gydyti jokiu kitu būdu.
