Gimdos kaklelio žaizdelė – (lot. – erozio cervix literi)
Gimdos kaklelio žaizdelė (erozija) – dažniausias gimdos kaklelio susirgimas (diagnozuojamas kas ketvirtai moteriai). Laiku jį aptikus, lengva išgydyti.
Šį susirgimą lemia lytinių organų uždegimas, jį sukelia bakterijos, virusai, grybeliai, chlamidijos bei hormonų pusiausvyros sutrikimas. Dažna kaklelio erozijos priežastis – mechaninės traumos (pvz.: gimdymas, nėštumo nutraukimo ir kitos procedūros).
Gimdos kaklelio ligos dažniausiai nepasireiškia kokiais nors specifiniais simptomais. Paprastai tokiais atvejais menstruacijų ciklas nesutrinka, nieko neskauda ir išoriškai nesimato. Vėliau atsiranda negausių išskyrų, gali skaudėti pilvo apačią po lytinių santykių arba ciklo viduryje, taip pat po lytinių santykių gali atsirasti kraujingų išskyrų.
Skiriamos trys pagrindinės klasifikacinės grupės: gimdos kaklelio foninės būklės (pvz.: ektopija, polipas, tikroji erozija), ikivėžinės ligos ir vėžiniai susirgimai. Veikiant įvairiems nepalankiems dirgikliams foninės ir ikivėžinės ligos gali pereiti į vėžį
Yra įrodyta, kad iki 19 metų amžiaus gimdos kaklelis labai reaguoja į spermą. Taigi, ankstyvas lytinis gyvenimas bei lytinių partnerių kaita dažnai tampa gimdos kaklelio ligų priežastimi. Taip pat yra nustatyta, kad 78 procentams jaunų moterų gimdos kaklelio patologiją sukelia žmogaus papilomos viruso infekcija, ypač plintanti lytiškai. Be to, šis virusas yra žinomas kaip vėžio sukėlėjas. Moters hormonų pusiausvyros pokyčiai (brendimo, nėštumo metu), kontraceptinių hormonų vartojimas savo nuožiūra, o ne gydytojui paskyrus, tamponai, kai kurios ginekologinės procedūros, įvairios kilmės makšties ar gimdos kaklelio uždegimai gali sukelti neįprastą gimdos kaklelio epitelio reakciją ir ligas.
Neteisinga nuomonė, kad jaunos ir negimdžiusios moterys retai serga minėtomis gimdos kaklelio ligomis ir jų gydyti nebūtina. Bet kurie gimdos kaklelio liguisti pokyčiai gali progresuoti ir pereiti į vėžį, todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir gydyti. Rekomenduojama lankytis pas gydytoją ginekologą 1-2 kartus į metus.
Pakitimai gimdos kaklelyje pastebimi jau eilinės ginekologinės apžiūros metu. Pagrindinis tyrimas, leidžiantis aptikti gimdos kaklelio pakitimus (tiek gerybinius, tiek vėžinius) – citologinis tyrimas. Citologinio tepinėlio pakitimai tiriami toliau, kol nustatoma tiksli diagnozė. Neigiamas tyrimų atsakymas net 40% atvejų būna neteisingas. Taip atsitinka todėl, kad paimamas netinkamas audinys, ne iš tos vietos paimamas tepinėlis, blogos jo saugojimo sąlygos ir t.t. Dažniausia klaida – netinkami ar netinkamai naudojami šepetėliai, paprasčiausios lazdelės. Netiriamas kaklelio kanalo audinys, o būtent ten dažnai susidaro navikas.
Papildomai būtina atidžiau ištirti gimdos kaklelį kolposkopu – specialiu optiniu prietaisu, jis kelis kartus padidina ir gerai apšviečia vaizdą. Įtarus gimdos kaklelio ikivėžinę ar vėžinę būklę, papildomai atliekama biopsija (mažyčio audinio gabalėlio išpjovimas ir histologinis ištyrimas)
SVARBU ŽINOTI:
1. Onkocitologinis tyrimas turi būti atliekamas pirmoje ciklo pusėje toms moterims, kurios serga mėnesinėmis.
2. Parą iki tyrimo moteris neturi turėti lytinių santykių (t.y. kaklelis neturi būti paliestas).
3. Makšties išskyros turi būti skaidrios, nes, jei patenka kokia infekcija ar prasideda makšties uždegimas, neįmanoma paimti tinkamo ląstelių kiekio, jos būna pakitusios, taigi tyrimas bus netikslus.
