Geltonoji karštligė
Kokia tai liga?
Geltonoji karštligė – tai uodų pernešama virusinė liga, paplitusi Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse.
Sukėlėjas
Geltonosios karštligės sukėlėjas – geltonosios karštligės virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai. Geltonosios karštligės viruso rezervuaras – žmonės ir beždžionės.
Kaip užsikrečiama?
Užsikrečiama transmisiniu būdu – įkandus virusu infekuotam Aedes spp. ar Haemogogus spp. uodui.
Išskiriami trys geltonios karštligės viruso perdavimo ciklai:
• Miškų (džiunglių) – šis geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklas vyksta Afrikos ir Pietų Amerikos giriose tarp beždžionių ir uodų. Žmonės gali užsikrėsti geltonąja karštlige gyvendami ar dirbdami šiose teritorijose, įkandus uodui.
• Tarpinis (savanų) – šis geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklas būdingas Afrikai, vyksta miškų pakraštyje, savanose. Jo metu uodai geltonosios karštligės virusą gali perduoti iš beždžionės žmogui arba iš žmogaus kitam žmogui dėl kurių gali kilti nedidelės geltonosios karštligės epidemijos kaimo vietovėse.
• Miesto – geltonąja karštlige užsikrėtę žmonės uodų išplatintą virusą gali pernešti į tankiai apgyvendintas miesto teritorijas. Jei žmonės yra nepasiskiepiję, tai gali sąlygoti dideles epidemijas,.
Simptomai
Ligos inkubacinis laikotarpis – nuo 3 iki 6 dienų. Ligos pradžia ūmi: pakyla temperatūra iki 39 -40˚C, atsiranda galvos, raumenų, juosmens skausmai, anoreksija, ligonis vemia. Dalies ligonių būklė per 4 dienas pagerėja, tačiau 15 – 25 proc. susirgusiųjų per 24 valandas po tariamo pasveikimo liga progresuoja į sunkią hemoraginę karštligę, kuriai būdingas kraujavimas iš vidaus organų, kraujosruvos, gelta, inkstų nepakankamumas. 20 – 50 proc. ligonių, išsivysčius šiai formai, neišgyvena. Persirgus geltonąja karštlige susiformuoja ilgalaikis imunitetas.
Gydymas
Gydoma simptomiškai.
Rizika keliautojams
1970 – 2002 m. iš viso buvo užregistruota 9 geltonosios karštligės atvejai asmenims iš JAV ir Europos, keliavusiems Vakarų Afrikoje (5 atvejai) ir Pietų Amerikoje (9 atvejai). 8 iš jų mirė. Rizika keliautojams susirgti geltonąja karštlige priklauso nuo daugelio veiksnių: asmenų imunizacijos lygio, vietovės kurioje keliaujama, metų laiko (didesnė rizika užsikrėsti lietinguoju metų laiku), kelionės trukmės ir kt.
Profilaktika
• Visiems asmenims, vykstantiems į endemines geltonosios karštligės šalis, rekomenduojama pasiskiepyti (Lietuvoje registruota Stamaril geltonojo drugio vakcina). Kai kurios pasaulio šalys iš visų keliautojų arba tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų ar keliavusiųjų per jas tranzitu reikalauja skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato. Keliautojams į užsienio šalis daugiau informacijos apie šią ligą pateikiama rekomendacijose dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos, adresu:
PATARIMAI KELIAUTOJAMS
• Vengti uodų įkandimų (naudoti repelentus, dėvėti šviesius, ilgomis rankovėmis rūbus, sumažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo), patalpose naudoti širmas ir kt.);
• Siekiant išvengti tolimesnio infekcijos platinimo, susirgę asmenys per pirmąsias ligos dienas turi būti apsaugoti nuo uodų įkandimo.
Parengė:
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Visuomenės sveikatos specialistė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
