Sėklidės prielipo uždegimas – Epididimitas ( lot. – epididymitis)
Sėklidės prielipo uždegimas – tai epididymio, vingiuoto kanalėlio gulinčio ant užpakalinio sėklidės paviršiaus, uždegimas ar infekcija. Tai dažniausia kapšelio uždegimo prežastis, tačiau gali išplisti į sėklidę. Epididimitą gali sukelti šlaplės, priešinės liaukosprostatos uždegimas, kitos infekcijos, kapšelio trauma, o taip pat diagnostinės intervencijos šlaplėje.
Dažniausiai epididimitas esti ūmus (Epididymitis Acuta), tačiau pasitaiko lėtinis sėklidės prielipo uždegimas (Epididymitis Chronica).
Ūmus sėklidės prielipo uždegimas – ( lot. – Epididymitis Acuta)
Ligos metu pažeidžiamas organas ar kūno dalis esti sėklidė ir epididymis, t. y.vyro reprodukciniai organai, apdengti sėklidės dangalais, kapšelio keliamuoju raumeniu, bei oda ir esantys tarpvietės srityje.
Uždegimą sukelia mikroorganizmai atkeliavę krauju, iš šlapimo takų ar plintantys lytiškai. Dažnai serga vyrai turintys daug seksualinių partnerių, nesinaudojančių apsugos priemonėmis. Vaikams turintiems urogenitalines anomalijas sudaromos geros sąlygos infekcijai plisti, todėl turi būti gydomos anksti (pvz hidrocelė). Dažnos šlapimo sistemos infekcijos sukelia epididimitus vyresniems žmonėms (juos paprastai sukelia natūrali mikroflora). AIDS sergantiems žmonės sukelti gali ir grybai (kandida).
Epididimitas daugumoje atvejų yra ūminė liga, jos simptomai progresuoja per parą. Jei esti lytiniu keliu plintanti infekcija, pirmiau pasireiškia šlaplės uždegimo požymiai. Vyresniems vyrams būdinga buvusi šlaplės infekcija.
Simptomai
- pilvo ar šono skausmas, vėliau nusileidžiantis į sėklidę
- kapšelio skausmas, patinimas, paraudimas (pakėlus kapšelį skausmas praeina)
- dažnas, skausmingas šlapinimasis, šlapimo susilaikymas ar nelaikymas.
- karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas.
Laboratoriniai tyrimai: šlapimo tyrimas – gali būti bakterijos šlapime, pūliai šlapime, teigiamas šlapimo pasėlis.
Kraujyje – padidėję uždegiminiai rodikliai (C reaktyvinis baltymas, leukocitai); gali būti teigiami ŽIV, sifilio markeriai.
Instrumentiniai tyrimai (daroma norint atskirti nuo sėklidės užsisukimo): radionuklidė scintigrafija – nustatoma kraujotaka sėklidėje, padidėjusi ar normali būdinga epididimitui, sumažėjusi sėklidės užsisukimui; spalvinis doplerio ultragarsinis tyrimas – taip pat leidžia įvertinti kraujotaką – padidėjusi doplerio bangų pulsacija nurodo epididimitą, sumažėjusi – sėklidės užsisukimą.
Retais atvejais patikslinti diagnozę daromos kapšelio pravėrimas ar jo turinio aspiracija.
Pirma pagalba yra sėklidės pakėlimas ir pritvirtinimas, šaltis, vengti lytinių sąntykių ir skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Skausmas gydant sumažėja per 1 – 3 dienas, patinimas gali išlikti savaites, mėnesius.
Jei pažeidimas abipusis vyras gali būti nevaisingas. Sudėtingais, užleistais atvejais gali komplikuotis orchitu, kapšelio abscesu, sistemine infekcija (sepsiu).
b. Lėtinis sėklidės prielipo uždegimas – (lot. – Epididymitis Chronica)
Šis susirgimo tipas dažniausiai išsivysto sergant specifinėmis infekcinėmis ligomis (sifilis, tuberkuliozė) arba po vyro sterilizacijos. Jis pa sireiškia nuolatiniu ar periodiškai pasikartojančiu skausmu sėklidėse, ypatingai vaikštant. Skausmas gali pereiti į varpą, kryžkaulį ar juosmenį. Kūno temperatūra reguliariai pakyla iki 37 0C. Sėklidės prielipas liečiant kietas, skausmingas.
Lėtinis epididimitas dažniau nei ūmus būna dvipusis, šiuo atveju daug didesnė tikimybė, jog išsivystys dvipusė sėklidės prielipo obliteracija kas iššaukia nevaisingumą
Lėtinio epididimito gydimas praktiškai toks pats kaip ir ūmaus, tik trunka ilgiau, labiau akcentuotinas vietinis gydimas, fizioterapinės procedūros. Jei minėtos procedūros neefektyvios, tolimesniam gydymo etape gali būti atliekamas ir sėklidžių prielipų pašalinimas chirurginiu būdu.
