Pasaulyje atlikta daugybė mokslinių tyrimų apie taisyklingą mitybą ir jos svarbą su amžiumi susijusių ligų prevencijai. Tarp jų yra ligų, siejamų su senatviniais kognityviniais sutrikimais. Tyrime, kuris buvo atliekamas penkerius metus, dalyvavo vyresni negu 55 metų žmonės. Iš viso dalyvavo daugiau kaip 27,5 tūkstančio tiriamųjų. Apibendrinę rezultatus, tyrimų sumanytojai aptiko tiesioginį ryšį tarp pažinimo (kognityvinės) funkcijos sutrikimo ir tiriamiesiems būdingos mitybos: žmonėms, besilaikantiems sveikos mitybos principų, pažinimo sutrikimų pasitaikydavo rečiau (24 proc.) negu tiems, kurie buvo linkę valgyti daugiau kaloringo, saldaus ir riebaus maisto. Viena pirmųjų išvadų: dėl nesubalansuotos mitybos pasireiškia vitaminų ir mineralų trūkumas, kuris veikia smegenis. Ir tai suprantama, nes jie prisideda sergint organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso ir saugo nuo uždegiminių reakcijų. Tyrimo autoriai žurnale „Neurologija“ teigia, kad visavertė mityba gali sustabdyti pažinimo sutrikimų plitimą, būdingą pagyvenusiems žmonėms. Kitais tyrimais įrodyta, kaip papildomas fizinis krūvis teigiamai veikia smegenų senėjimo procesą.
Visiems yra žinoma, kad vaisiuose ir daržovėse yra gausu vitaminų, mineralų ir maistinių skaidulų. Dar net prieš 15-20 metų, požiūris į maistines skaidulas buvo neaiškus, į jas žiūrėdavo, kaip į nereikalinga maisto komponentą, jos buvo laikomos tik balastu. Laikui bėgant, požiūris smarkiai pasikeitė, mokslas suprato jų didžiulę reikšmę sveikatai, ir dabar priešingai nei ankščiau, bandoma išlaikyti ir net pridėti ląstelienos į įvairius maisto produktus. Gamtoje ląsteliena yra natūraliuose augalinės kilmės maisto produktuose ir sudaro didelę daržovių, vaisių, grūdų dalį. Maisto skaidulos yra atsparios skrandžio sulčių ir pagrindinių virškinimo fermentų veikimui, ir tik kai kurios iš jų gali būti suskaidyti bakterijomis žarnyne. Šitomis savybėmis ir pasireiškia maistinių skaidulų poveikis sveikatai. Tačiau didžiojoje mūsų maisto produktų dalyje, tai produktai, kurie turi ilgą apdorojimo ir valymo procesą, tai pat ir grūdų, ląsteliena, kaip taisyklė, yra pašalinama. Pavyzdžiui, baltuose miltuose ląstelienos nėra. Joje valymo metu pašalinami mikroelementai ir vitaminai. Štai, kodėl reikia sumažinti miltinių gaminių vartojimą, pakeičiant juos į produktus, pagamintus iš rupių kvietinių miltų.
VITAMINAI – tai labai svarbios veikliosios medžiagos, kurios veikia visus procesus organizme. Vitaminai organizmui reikalingi labai mažais kiekiais, tačiau jų trūkumas sukelia daug sutrikimų organizmo darbe. Į žmogaus organizmą vitaminai patenka iš maisto, taip pat sintetinami bakterijų, kurios gyvena žarnyne.
Skirtingai nuo kitų maisto komponentų, vitaminai nesuteikia energijos, tačiau dalyvauja daugelyje biocheminių procesų, jie yra kofermentai ir dalyvauja visose biocheminiuose reakcijose. Vitaminų trūkumas sukelia jų deficitą, kuris gali lemti įvairius sutrikimus. Apie vitaminų svarbą yra tiek daug pasakyta ir parašyta, kad daugelis priprato ir nustojo kreipti dėmesį į gydytojų patarimus. Nors tiesa, avitaminozė mūsų laikais pasitaiko rėtai, bet hipovitaminozė – yra dažnas reiškinys ir tai pablogina bendrą organizmo sveikatą. Mityba, kuri yra prieinama šiuolaikiniam žmogui – tai maistas, pagamintas technologijų ir chemijos pramonės. Maisto pramonės plėtra maisto sudėtį pakeitė neatpažįstamai. Per paskutinį šimtmetį dirvožemiai yra išeikvoti, pramoninis žemės ūkis ir gyvulininkystė pripildė mūsų maistą hormonais, pesticidais, antibiotikais. Šiuo atvėju vitaminų poreikis žmogaus organizmui žymiai padidėjo, palyginus su ankstesniais laikais, – padidėjo organizmo apkrova toksinais ir tam, kad likti sveikam, organizmui reikia daug daugiau pastangų. Apskritai, vitaminų poreikis priklauso nuo daugelių veiksnių. Didmiesčių gyventojams, vaikams, paaugliams, nėščioms moterims ir maitinančioms mamoms, sportininkams, asmenims dirbantiems fizinį darbą, taip pat pagyvenusiems žmonėms akivaizdžiai reikalingas didesnis vitaminų kiekis. Rūkantis ir geriantis taip pat turėtų padidinti suvartojamų vitaminų kiekį. Stresas, chirurginės intervencijos, sunkios infekcijos – visa tai reikalauja daugiau vitaminų žmogaus racione. Vitaminų kiekis maisto produktuose permainingas. Tai priklauso nuo sezono, trąšų technologijų naudojimo arba gyvūnų šėrimo savybių. Priklauso nuo klimato sąlygų, dirvožemio tipo, augalų veislės, vaisių nokimo, derliaus nuėmimo, transportavimo ir saugojimo būdų. Bet koks maisto produktų apdorojimas sumažina vitaminų kiekį jame.
Todėl svarbu organizmui suteikti visų reikalingų medžiagų, stengtis valgyti kuo mažiau apdorotą maistą, šviežius vaisius ir daržoves. Rūpinkitės savo sveikata!
