Burokėliai – puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui.
Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei kitose daržovėse. Burokėliuose yra ir daug vitaminų B1, B2, PP, o vitamino C yra net du kartus daugiau nei morkose.
Burokėlių biologiškai aktyvios medžiagos:
padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui,
stiprina kraujagyslių sieneles, kaulus,
stimuliuoja ląstelių augimą, gerina jose medžiagų apykaitą,
skatina skrandžio rūgšties susidarymą ir dėl to pagerėja baltymų pasisavinimas,
aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, dėl ko pagerėja audinių aprūpinimas deguonimi,
stiprina odą, nagus bei plaukus,
iš žarnyno „išvalo” toksines medžiagas ir neleidžia užkietėti viduriams.
Burokėlių organinės medžiagos padeda pasisavinti baltymus, padeda atsistatyti kepenų ląstelėms.
Ypač vertingos burokėlių sultys, nes jose esantis kalcio ir natrio santykis padeda kalciui aktyviai įsijungti į medžiagų apykaitos procesus, o chloras daug aktyviau stimuliuoja kepenų darbą ir pagreitina tulžies išsiskyrimą.
Kadangi dėl specifinio burokėlių sulčių skonio ne visi jas gali gerti grynas, rekomenduojama skiesti su morkų, obuolių, apelsinų ar kitomis sultimis santykiu 1:3.
Jauni buroklapiai turi žymiai daugiau karotino ir vitamino C negu šakniavaisiai. Todėl iš jų galima virti ne tik sriubas, bet ir gaminti salotas bei mišraines.
