Balso užkimimas yra, atrodytų, įprastas dalykas žiemą ar šventiniu laikotarpiu: užkimstame garsiau pakalbėję ar padainavę per šventes, susirgę virusine infekcija. Dažniausiai „atkimstama“ savaime, tačiau kartais balso pakitimai gali užsitęsti ir kelti nemenką diskomfortą ar net įspėti apie rimtą patologiją.
Pasak gydytojos otorinolaringologės Austėjos Pečeliūnienės, pakitusi balso kokybė, arba užkimimas, yra dažnas skundas, dėl kurio pacientai kreipiasi į gydytojus. Problema vargina tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
„Užkimimą gali lemti didesnis balso krūvis, toks kaip ilgesnį laiką trunkantis garsus kalbėjimas, dainavimas, šūkavimas – dėl to pakimstama po šventinių vakarėlių, koncertų ar sporto varžybų. Šventiniu žiemos laikotarpiu padaugėja tuo besiskundžiančių dainininkų ir kitų balso profesionalų, kuriems tai yra pats darbymetis. Dar viena dažna priežastis yra virusinės infekcijos sukeltas gerklų ir balso klosčių uždegimas – laringitas, kuris taip pat labiau būdingas šaltuoju metų laiku. Apytiksliai ketvirtadaliui žmonių, kurie kreipiasi į gydytoją dėl užkimimo, nustatoma rimtesnė diagnozė: vėžiniai ar ikivėžiniai susirgimai, rimtos neurologinės patologijos“, – sako klinikos „Familia Clinica“ gydytoja otorinolaringologė A. Pečeliūnienė.
Kenkia garsus kalbėjimas, dulkės ir dūmai
Gydytoja aiškina, kad balsas atsiranda oro srovei iš plaučių einant pro balso klostes ir šioms vibruojant. Balso klostės juda kaip veidrodinis viena kitos atspindys, tačiau jei dėl tam tikrų priežasčių jos glaudžiasi nesimetriškai, jų elastingumas tampa nevienodas ar dėl sutrikusio balso klosčių judrumo pro balso plyšį praeina didesnis oro srautas nei įprastai – atsiranda šiurkštaus arba duslaus tipo užkimimas.
„Norint išvengti užkimimo, patarčiau vengti išorinių dirgiklių: nerūkyti, nevartoti alkoholio, neužsibūti užterštoje, dulkėtoje, prirūkytoje aplinkoje. Joje esančios ir per kvėpavimo takus įkvepiamos dalelės gali veikti kaip dirgikliai – paskatinti kosulį, uždegiminius pokyčius, tiesiogiai veikti viršutinių kvėpavimo takų ir balso klosčių paviršiaus ląsteles. Taip pat kenkia garsus kalbėjimas ar šūkavimas, pernelyg stiprus intonavimas kalbant, krenkštimas“, – teigia ji.
Balsą vargina kalbėjimas triukšme, ilgi pokalbiai telefonu. Pasak A. Pečeliūnienės, esant aplinkiniam triukšmui atsiranda nevalingas polinkis kalbėti garsiau, o šį Lombardo efektą tiriantys mokslininkai nustatė, kad tokio kalbėjimo metu didėja balso traumų tikimybė. Siekiant to išvengti rekomenduojama trumpinti kalbėjimo triukšmingoje aplinkoje trukmę, bendraujant sumažinti televizoriaus ar muzikos garsą arba pokalbiams pasirinkti ramesnę vietą.
„Tyrimai rodo, kad kur kas daugiau balso traumų nei kiti patiria tie žmonės, kurių balsas yra jų darbo įrankis, arba balso profesionalai: dainininkai, aktoriai, renginių vedėjai ir kiti. Juos dažniau vargina balso nuovargis, užkimimas, nes jų balsui tenka didesnis krūvis, taip pat jie paprastai daug laiko leidžia triukšmingoje aplinkoje, kuomet nuolat kalbama garsiau nei įprastai, dulkėtose ar prirūkytose patalpose“, – sako gydytoja.
Jau užkimusiems patariama laikytis balsą saugančio režimo: vengti apkrovos balsui, nekrenkšti, nešnabždėti, nes šnabždėjimas taip pat pakenkti. Vertėtų saugotis dirgiklių, galinčių pabloginti būklę – nerūkyti, nevartoti alkoholio, nebūti užterštose, prirūkytose patalpose, vengti aštraus, rūgštaus maisto. Tyrimai rodo, kad balso būklei taip pat gali padėti tiek išorinis balso klosčių drėkinimas inhaliacijos būdu, tiek didesnio skysčių kiekio vartojimas.
„Siekdami greitų rezultatų, žmonės neretai imasi savigydos ir ima neracionaliai vartoti vaistus, pavyzdžiui, antihistamininius, kurių perteklius gali dar labiau pakenkti, nes jie sausina balso klosčių gleivinę ir dėl to didėja balso traumų tikimybė. Užkimus kartais griebiamasi ir antibiotikų, kurie virusinių susirgimų atveju neturės teigiamo efekto. Balso profesionalai dažnai savo nuožiūra ima vartoti gliukokortikoidus. Šie vaistai tikrai gali efektyviai nuslopinti uždegimą ir pagerinti balso kokybę, tačiau turėtų būti vartojami tik gydytojui paskyrus, nes netinkamas jų vartojimas sukelia rimtų pasekmių“, – aiškina gydytoja otorinolaringologė.
Užsitęsęs užkimimas gali rodyti ligas
Gydytoja A. Pečeliūnienė atkreipia dėmesį, kad vertėtų sunerimti, jei užkimimas užsitęsia ilgiau nei 2-3 savaites, ypač rūkantiems asmenims ir tiems, kurie prieš pasireiškiant užkimimui nejautė kitų peršalimo ligoms būdingų simptomų. Užsitęsęs užkimimas gali būti neurologinių problemų, spazmotinės disfonijos, balso klosčių judrumo sutrikimo ar net gerklų vėžio požymis.
„Maždaug 60 proc. gerklų vėžio atvejų pasireiškia būtent ant balso klosčių, tad net ir nedidelis darinys gali lemti užkimusį balsą, o simptomo ignoravimas apsunkina ankstyvą ligos diagnostiką ir atitolina gydymą. Kiti simptomai, būdingi gerklų vėžiui, yra užsitęsęs kosulys, gerklės ar ausies skausmas, gumulo jausmas gerklėje, guzelis kaklo srityje. Taip pat gali varginti nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis, apsunkintas rijimas, blogas burnos kvapas, kraujavimas iš kvėpavimo takų, švokštimas, dusulys“, – vardija ji.
Balso problemų diagnostikoje itin svarbi kokybiška balso klosčių apžiūra, kuri atliekama endoskopu, įvedant jį pro nosį ar ryklę ir vertinant balso klosčių paviršių, judrumą, aplinkinių struktūrų būklę. Dar tikslesnis ir „auksiniu standartu“ medicinoje laikomas būdas apžiūrėti balso klostes yra gerklų videostroboskopinis tyrimas. Šis tyrimas atliekamas taip pat kaip endoskopija, tačiau stroboskopinė technologija sudaro sąlygas itin aiškiai matyti balso klosčių kraštą, gleivinės judėjimą ir diagnozuoti subtilius ar ankstyvus balso klosčių struktūros pakitimus.
„Žmogaus balso klostės vibruoja labai greitai, nuo 100 iki 1000 kartų per sekundę, o mūsų akis gali apdoroti tik iki 20 kartų per sekundę judančius vaizdus. Videostroboskopinio tyrimo metu itin greitas balso klosčių judėjimas yra pateikiamas sulėtintai, todėl paprasčiau diagnozuoti net menkiausius pakitimus – pastarąjį dešimtmetį atliktų skirtingų mokslo studijų rezultatai parodė, kad toks ištyrimas lemia iki 30 proc. tikslesnę balso ligų diagnostiką. Tyrimo metu vaizdai gali būti įrašinėjami, analizuojami pakartotinai, vertinami kadrais“, – kalba gydytoja otorinolaringologė.