Gintaras žinomas nuo neatmenamų laikų. Ilgai buvo manoma, kad pirmasis gintarą, kaip degią sukietėjusią medžių dervą, aprašė Homeras „Odisėjoje”(VII a. prieš Kristų). Tačiau atrastas dar ankstesnis gintaro paminėjimas ant asiriško obelisko, saugomo Britų muziejuje. Dantiraštis priklauso X amžiui prieš Kristų.
Gintaras nuo seno vartojamas medicinoje. Jau senovės graikų gydytojas Hipokratas(460-377 m.pr.Kr) savo veikaluose aprašė gydomąsias gintaro ypatybes ir jo vartojimo būdus. Šiomis žiniomis mokslininkai naudojosi iki pat viduramžių. Senovės Romoje gintaras vartotas kaip vaistas ir apsisaugojimo priemonė nuo įvairių ligų ir beprotystės. Garsusis daktaras Avicena gintaru gydė beveik visas žinomas ligas. Jis mėgo gintarą derinti su įvairiais mineralais, gydomaisiais augalais, medumi.
Rytų kraštuose buvo tikima, kad gintaro dūmai stiprina žmogaus dvasią, suteikia drąsos. “Gintaro sirupas” – gintaro rūgšties ir opiumo mikstūra – Kinijoje vartotas kaip raminamoji antispazminė priemonė.
Viduramžiais gintaro karolius žmonės nešiojo gydydami geltą, turtingi miestiečiai gintaro dūmais gindavosi nuo atsėlinančio maro.
Turtingiausi malonumų trokštantys Europos monarchai savo rūmuose būdavo įsirengę gintaro kambarius. Visi žinome apie legendomis apipintą, karo metu pradingusį, gintaro kambarį, kurį Prūsijos princas Frydrichas Vilhelmas 1716 m. padovanojo Rusijos valdovui Petrui I. Jis nerastas iki šiol.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, gintaras naudotas įvairioms ligoms gydyti. Carinėje Rusijoje ir Lietuvoje, auklės turėjo nešioti gintaro karolius – manyta, kad jie apsaugos jas ir vaikus nuo ligų. Lietuviai gintarą nuo seno naudoja smilkalams.
Iki pat XIX a, pabaigos, receptuose ir alchemikų užrašuose sutinkami terminai „Oleum succini” (gintaro aliejus), Balsamum succini” (gintaro balzamas), Extractum succini(gintaro ekstraktas).
Gintaro niekaip nepavadinsi gyvu organizmu, tačiau savo sudėtimi jis pilnai atitinka gyvo organizmo sudėtį. Jo cheminė formulė C10H16O. 100 gr. gintaro yra 81 g. anglies, 7.3 g. vandenilio, 6.34 g. deguonies, truputis sieros, azoto ir mineralinių junginių.
Gintaro priemaišose aptinkami 24 cheminiai elementai (Y, V, Mn, Cu, Ti, Zr, Al, Si, Mg, Ca, Fe, Nb, P, Pb, Zn, Cr, Ba, Co, Na, Sr, Sn, Mo, Yb), 12 kurių rasta Baltijos gintare. Svarbu, kad būtent Baltijos gintare rasta, aukso ir natrio ir nerasta sunkiųjų metalų, kurių sudėtis gintare, randamam kituose pasaulio kampeliuose, neleidžia naudoti šio gintaro medicininiais ir kosmetiniais tikslais.
Lietuvių pavadinimas „gintaras” kilęs nuo žodžio ginti, apsaugoti nuo ligų ir blogos akies. Nuo seno iš gintaro buvo gaminami apsauginiai amuletai, ginantys nuo ligų ir nelaimių.
Baltijos gintaras yra pranašesnis už kitas gintaro rūšis, nes jame yra didžiausias gintaro rūgšties kiekis. Permatomam gintare jos randama nuo 3.2 iki 4.5 proc., o pavyzdžiui gintaro žievieje net iki 8.2 proc. Gintaro rūgštis apsaugo žmogaus organizmą nuo įvairių ligų, stiprina imunitetą, neutralizuoja toksinus. Tyrimais įrodyta, kad gintaro rūgšties yra motinos piene. Kiekvienas gyvas organizmas moka pasigaminti šios rūgšties pats, tačiau galima šį procesą palengvinti profilaktiškai gaunant jos iš gintaro produktų. Sąlytyje su oda iš nešlifuoto, “gyvo” gintaro papuošalų grynuolių ši rūgštis pateks tiesiai į jūsų organizmą ir tai yra pats paprasčiausias iki šiol žinomas profilaktikos metodas.
Biomedicinos mokslų daktaras Jonas Skonsmanas, prieš keletą metų išleidęs knygą “Baltijos gintaras – sveikatai ir grožiui”, įsitikinęs, kad lietuvės vis dar per mažai puošiasi gintaru ir per mažai jo preparatų naudoja buityje. Gintaras, pašnekovo manymu, yra puiki ir nebrangi profilaktikos, dezinfekcijos, sveikatos stiprinimo priemonė. J.Skonsmanas įsitikinęs, kad šios savybės, dėl ypatingos jo kilmės ir cheminės sandaros, labiausiai būdingos būtent Baltijos jūroje randamam gintarui.
Gintaras yra neišsenkantis elektronų šaltinis. Ypač jų daug atsiranda gintarą sumalus. Įtrynus odą tokiais milteliais, oda atgauna gyvybines jėgas, tampa skaisti ir švytinti, spartėja odos ląstelių regeneracija. Tokių miltelių galite įsigyti pas gintaro meistrus, jie jau parduodami ir interneto parduotuvėse, viena tokių – www.balticbuy.lt
Dėl gintaro savybės sulaikyti drėgmę, odoje atkuriamas drėgmės balansas, dingsta skundai dėl nuolatinio odos išsausėjimo. Tam, kad oda įgautų šias gintarui būdingas savybes, reikia naudoti gintaro priemones – gintaro kremus, kaukes, muilą.
Stulbina gintaro vandens ir arbatų pH indeksų rezultatai. Sumaišius į vandenį ar arbatą gintaro miltelių, nustatyti gintaro vandens ir arbatų pH indeksai nuo 7,0 iki 7,5 yra artimi standartiniam žmogaus kraujo pH indeksui, todėl gintaro arbatos šarmina nuo gyvulinių baltymų užterštą žmogaus kraujo pH indeksą. Įrodyta, kad rūgštiniai organizmo procesai yra daugelio ligų, taip pat ir onkologinių, priežastis.
Puošdamiesi gintaro papuošalais, ne tik garsinate savo šalį, puoselėjate tautinio paveldo tradicijas, bet ir pasirūpinate savo sveikata. Atšalus orams, nepamirškite savo atžaloms užsegti iš Baltijos gintaro suvertus šiuolaikiškus karoliukus “prie kaklo”, o mamos lai pasipuoš tikrų grinuolių vėriniais. Įrodyta, kad nuolat arti kaklo nešiojami gintaro papuošalai saugo nuo anginos ir skydliaukės ligų.
Plačiau apie gintarą ir jo savybes rasite Baltijos gintaro tinklaraštyje: http://balticbuy.lt/blog
